Vandenynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vandenynas – vandens užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius viso Žemės ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro Pasaulinį vandenyną, kuriame išskiriami penki vandenynai: Arkties, Atlanto, Indijos, Pietų (arba Antarkties), Ramusis (arba Didysis) vandenynai.

Vandenynai dengia 71% Žemės paviršiaus arba 361×106 km².[1] Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis – apie 6 km. Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes vėjai gena jų paviršiumi bangas ir sudaro sroves. Mėnulis su Saule sukelia potvynius ir atoslūgius.

Ramusis vandenynas – didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta – Marianų lovys (įduba) – 11022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3980 m. Plyti visose klimato juostose, išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia pasatai, vakarinei daliai būdingi musonai. Vandenyne atsiranda viską nušluojantys atogrąžų uraganai – taifūnai.

Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Plotas – 82 mln. km². Jis yra gana jaunas – ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus.

Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Plotas su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km². Vidutinis gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yra Javos duburyje, jo gylis siekia 7450 metrų. Vandenyno klimato ypatumas – sezoniniai vėjai musonai.

Pietų vandenynas – tai aplink Antarktidos žemyną esantys vandenys. Pastaruoju metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos. Tai būtų ketvirtas pagal dydį vandenynas.

Arkties vandenynas – mažiausias žemės vandenynas. Plotas – 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplink šiaurės ašigalį. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.

Vandenynų paviršinės srovės[taisyti | redaguoti kodą]

Vanduo vandenynuose be perstojo juda didžiuliais žiedais, kurie vadinami apytakos ratais. Vyraujantys (reguliarūs) vėjai, pučiantys per vandenynus, sukelia netoli vandens paviršiaus sroves, kurios gali tekėti tūkstančius kilometrų. Šiltosios srovės teka nuo pusiaujo ir, nešdamos ašigalių link Saulės įšildytą vandenį, veikia pakrančių, palei kurias teka, klimatą. Pvz., Golfo srovė žiemą neleidžia užšalti šiauriniams uostams. Vandenynų gelmėse yra ir šaltųjų srovių, kurios teka vandenyno dugnu iš ašigalių pusiaujo link.

Vandenynų gyvybė[taisyti | redaguoti kodą]

Vandenynai yra be galo įvairių augalų ir gyvūnų prieglobstis.

Skiriamos trys vandenyno zonos:

  1. Saulės nušviesta zona (0–200 m). Apšviestuose vandenynų vandenyse, prie pat paviršiaus, tarpsta dauguma augalų ir gyvūnų. Tarp jų planktonas, medūzos, žuvys, guotais plaukiojančios žuvys, tunai, kardžuvės, rykliai.
  2. Prieblandos zona (200–2000 m). Žemiau saulės nušviestų vandenų šviesa pradeda blankti, kol 1000 m gylyje pasidaro visiškai tamsu. Šioje zonoje galima sutikti šviečiančiųjų ančiuvių, kalmarų, krevečių, giliai paneriančių kašalotų.
  3. Gelmių zona (2000–10 000 m). Nors giliausiose vandenyno dalyse labai šalta ir aklinai tamsu, čia gyvena plačiažiomeniai unguriai, meškeriotojai ir makrurai (žiurkiauodegiai).

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Robert K. Logan . The Poetry of Physics and the Physics of Poetry. New York: World Scientific, 2010, 314 p. ISBN 978–981-4295-92-5.

Vikiteka