Vėžaičių dvaro laidojimo koplyčia
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas |
| Gyvenvietė | Vėžaičiai |
| Adresas | Samališkės g. |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. pr. |
| Stilius | neogotika |
Vėžaičių dvaro laidojimo koplyčia– buvusi mūrinė laidojimo koplyčia, stovėjusi Klaipėdos rajone, Vėžaičių dvaro valdose, į pietryčius nuo Šv. Kazimiero bažnyčios. Grafų Volmerių koplyčia–mauzoliejus nugriautas XX a. antrojoje pusėje, išlikę mūro liekanų.[1] Dvarvietėje, priešais „raudonuosius“ dvaro vartus, stovi Edvardo Volmerio (1808–1883) atminimui statyta neogotikinė, kvadratinio plano koplytėlė, datuojama XIX a. pab.–XX a. pr.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vėžaičių dvaras Volmeriams priklausė nuo 1774 m., kai didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis už nuopelnus tarnyboje skyrė Vėžaičių žemes Gardino pavieto maršalkai, LDK tribunolo raštininkui Kazimierui de Polenta Volmeriui (~1720-?). Jo valdymo metu pastatyta medinė Šv. Kazimiero bažnyčia. XVIII−XIX a. sandūroje pradėjęs valdyti dvarą, Leonardas Volmeris įrengė bažnyčią. XIX a. pradžioje į pietryčius nuo bažnyčios jis pastatė laidojimo koplyčią savo šeimos nariams.[3]
XIX a. pabaigoje dvaro savininko grafo Edvardo Volmerio žmona Marija Gorskytė-Volmerienė vyro atminimui jo žūties vietoje pastatė mūrinę koplytėlę su Laiminančio Kristaus statula.[4] Pasakojama, kad šioje vietoje, kur dabar stovi koplytėlė, 1883 m. grafą subadė jautis.[5]
Apie 1936 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Kostas Jašinskas. Jo valdymo metu nugriauti įvairūs mūriniai dvaro pastatai statybinės medžiagos išpardavimui. Sunyko parkas, išardyta Skinijos krantinė. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, šeimininkai pasitraukė su vokiečiais. Niokojama laidojimo koplyčia nugriauta XX a. 8-ame dešimtmetyje.[3]
Senieji vėžaitiškiai prisimena garbioje parko vietoje buvusią neogotikinę Volmerių koplyčią-mauzoliejų, vadinamą „grabulka“. Sovietiniais metais „grabulka“ buvo išniekinta ir galutinai sunaikinta. Iš Vilniaus atvykusi giminės atstovė Stanislava Jūratė Volmerytė-Valaitienė, su vėžaitiškių pagalba surinko prie koplyčios išmėtytus žmonių kaulus ir juos perlaidojo Vėžaičių kapinėse. Kapas buvo paženklintas lauko akmens plokšte su užrašu: „Čia guli grafų Volmerių palaikai iš nugriautos Vėžaičių dvaro koplyčios.“[6][5] 2017 m. dvaro sodybos teritorijoje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, siekiant nustatyti neišlikusių pastatų vietas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Vėžaičių dvaro sodyba“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Vėžaičių dvaro sodybos koplytėlė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 3,0 3,1 Archeologiniai tyrinėjimai praskleis Vėžaičių dvaro paslaptis gargzdai.lt
- ↑ Restauruojama Vėžaičių koplytėlė kauno.diena.lt
- ↑ 5,0 5,1 Volmerių dvaro istorija: nuo šlovingos praeities iki prieglaudos gargzdai.lt
- ↑ Uostamiesčio miegamasis. Grafų Volmerių palikimas valstietis.lt