Sarmatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pontas-orn.png
Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Rusijos imperija
TSRS (Kalmukų ATSR)
Rusijos Federacija (Kalmukija)

Sarmataiklajoklių gentys, senovėje gyvenusios dabartiniame Kazachstane ir Vidurinėje Azijoje.

III a. pr. m. e. pasirodė prie Juodosios jūros. Sarmatų visuomenėje labai svarbų vaidmenį vaidino moterys. Herodotas rašė, kad sauromatai, kuriuos dauguma tapatina su vėliau šaltiniuose minėtais sarmatais, atsirado, susijungus skitams ir amazonėms[1]. Apie 180 m. pr. m. e. sarmatai nugalėjo skitus. Pasak Antikos šaltinių, išsigelbėjo tik tie skitai, kurie pasislėpė Kryme.

Europos ir Azijos sarmatai[taisyti | redaguoti kodą]

Europos sarmatai (pagal graikų rašytinius šaltinius, 1770 m.)

Yra keliama ir kita sarmatų paplitimo versija. Pagal ją sarmatai nepriklausė iranėnų gentimis. Jie skirstėsi į Europos ir Azijos sarmatus. Europos sarmatai gyveno tarp Juodosios jūros ir Sarmatų vandenyno (nuo XVII amžiaus vadinama Baltijos jūra), Azijos - Vidurinėje Azijoje[2]. Ši teorija remiasi senovės graikų ir vėlesniais žemėlapiais, kuriuose aiškiai nurodytos sarmatų gyvenamosios ribos bei gentys, kurios priklausė europinių sarmatų genčių sąjungai.[reikalingas šaltinis] Tarp tokių genčių randame paminėtus galindus, venedus, sūduvius, jotvyčius (gali būti taip vadinami jotvingiai)[3].[reikalingas šaltinis]

Europos Sarmatija Ptolemėjaus žemėlapyje 1598 m.)

Europinių sarmatų genčių sąjunga sužlugo neatlaikiusi hunų puolimo. Dalis genčių (alanai) dalyvavo Atilos žygiuose. Šios teorijos, be visa ko, grindžiamos sarmatų naudojamų simbolių (šerno galva, raitelis vytis ir t. t.) panašumu su vėlesniais baltų genčių ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės simboliais, sarmatų ir baltų ginkluotės panašumu, laidojimo ypatumais bei kai kada vietovardžių analize (didžiojoje dalyje tarp Baltijos ir Juodosios jūrų vietovardžiai aiškiai baltiškos kilmės ir nekito tūkstantmečius).[reikalingas šaltinis]

Naujausi genetikos tyrimai[4] patvirtina bendrą Rytų Europos tautų ir sarmatų arba skitų kilmę, nes jiems būdingas R1a genas. Šis genas būdingas tautoms, kalbančioms indoeuropiečių kalbomis: indoiranėnams, Mikėnų civilizacijos graikams, makedoniečiams, trakams, dabartiniams baltams ir slavams. R1a genas laikomas dominuojančiu tarp protoindoeuropiečių. R1a atsiradimas siejamas su Kurgano kultūros susiformavimu šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje 7000-3000 m. pr. m. e. Vėliau (apie 3200-1800 m. pr. m. e.), išplitęs į vakarus ir šiaurę iš Jamno kultūros iki dabartinių baltų žemių ir archeologų siejamas su virvelinės keramikos ir kovos kirvių kultūros atsiradimu. Taip pat paminėtinas ir šio geno paplitimas į rytus, kur teritorijos siekė Centrinę Aziją, Iraną ir Indiją. Indoeuropiečių kalbos sanskrito atėjimas į Indiją sietinas su šio geno migracija.[reikalingas šaltinis] Daugiau nei 70 proc. brahminų (aukščiausios induistų kastos atstovų) turi R1a1 geną.[5]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sarmatai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka