Etnonimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Etnonimas (gr. έθνος, ethnos 'tribe' + όνομα, onoma 'name') - žodis, kuriuo vadinama tam tikra etninė grupė (nacija, tauta, gentis ir kt).

Etnonimai būna:

  • egzonimai (exonyms) arba egzoetnonimai - vardai, kilę iš kitos etninės grupės kalbos.
  • autonimai (autonyms) arba endoetnonimai - vardai, sukurti iš tos etninės grupės kalbos ir jos pačios naudojami.

Pvz., vokiečiai save vadina autonimu Deutschen. Tuo tarpu angliškas vokiečių pavadinimas germans (kilęs iš lotynų kalbos) yra egzonimas, kaip ir lenkų niemcy, rusų немцы, pranc. Allemand, isp. aleman, lietuvių vokiečiai.

  • makroetnonimai - didelių etninių grupių pavadinimai. Jie dažnai susieti su makrotoponimais, pvz., bulgarai - Bulgarija. Kartais šalies pavadinimas kilęs iš etnonimo (Čekijačekai, Graikijagraikai), o kartais atvirkščiai (amerikiečiaiJungtinės Amerikos Valstijos, australaiAustralija).
  • mikroetnonimai - mažų etninių grupių pavadinimai

Etnonimų ir jų vartojimo istorijos, jų paplitimo tyrimai svarbūs aiškinantis etninę istoriją, etnogenezę ir lingvogenezę. Etnonimų tyrimai padeda tirti etnines migracijas, kultūrinius ir kalbinius ryšius. Etnonimai, būdami senoviniai terminai, yra svarbios istorinės informacijos šaltinis.

Etnonimika - onomastikos dalis, tirianti etnonimų kilmę, raidą ir vartoseną.

Etnonimams artimi pavadinimai yra:

  • etnikonai - tam tikros vietovės ar gyvenvietės gyventojų pavadinimai (vilniečiai, berlyniečiai, palangiškiai ir pan.).
  • pravardiniai pavadinimai - maskoliai (rusai), labusai (lietuviai), chochlai (ukrainiečiai), chink (kinas) ir kt.