Sėjamasis žirnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Šakių rajone žr. Žirniai (Šakiai).
Pisum sativum
Žirnis (Pisum sativum)
Žirnis (Pisum sativum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
(Wikispecies-logo.svg Faboideae)
Gentis: Žirnis
(Wikispecies-logo.svg Pisum)
Rūšis: Sėjamasis žirnis
(Wikispecies-logo.svg Pisum sativum)
Pisum sativum

Sėjamasis žirnis (lot. Pisum sativum) – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis.

Vienmetis žolinis augalas. Lapai poromis priešiškai plunksniški su kiaušiniškais lapeliais ir ūseliais, kuriais kabinasi prie atramos. Vaisiusankštis, kurioje yra apvalios ar netaisyklingos žalsvai geltonos, rausvai gelsvos ar žalios sėklos.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žirnis labai senas kultūrinis augalas. Mažojoje Azijoje jis buvo auginamas akmens ir žalvario amžiuose. Sėklų rasta prie Alpių esančių sričių poliniuose statiniuose. Žirniai buvo vienas svarbiausių senovės graikų ir romėnų, ypač liaudies, maistinių augalų. Centrinėje Europoje jie paplito vėlai – VIIIX a. ir buvo auginami grūdams. XVIII a. žirnius maistui jau plačiai vartojo Prancūzijoje ir Anglijoje.

Šis augalas kažkada buvo svarbus genetinių tyrimų objektas, iš jo atrasti Mendelio dėsniai. Šiuo metu žirnis yra modelinis augalas chloroplastų importo sistemoms tirti.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Žirniuose baltymų daugiau nei kitose daržovėse ir nemažiau negu mėsoje. Žirnių baltymus sudaro labai svarbios aminorūgštys (cistinas, lizinas, triptofanas, argininas, metioninas), kurias sintetina tik augalai. Jos gyvybiškai svarbios tiek žmonėms, tiek gyvuliams.

Grūduose yra cukraus, 122 mg% fosforo, krakmolo, 285 mg% kalio druskų, riebalų, vitaminų A, B1, B2, C.

Žalieji žirneliai yra 1,5-2 kartus kaloringesni už kitas daržoves ir bulves. Juose iki 20 % baltymų, karotino, ląstelienos, 25 mg% vitaminų B, C.

Pritaikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Po derliaus nuėmimo antžeminė žirnių dalis gali būti šeriama gyvuliams žalia ar iš jos gaminamas silosas, o iš grūdų koncentruotieji pašarai.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Žalieji žirneliai dažnai vartojami dietinei mitybai.

Subrendę žirniai valgomi virti. Iš virtų žirnių gaminami konservai. Galima dėti į miltus, kepant kvietinę duoną.

Nesubrendusios žalios sėklos – žalieji žirneliai – valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti.

Vaistinės augalo savybės[taisyti | redaguoti kodą]

 Crystal Clear app help index.png  Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Žirnių virkščių ir sėklų nuoviru, kaip šlapimą varančia priemone, gydoma inkstų akmenligė.

Iš jų miltų dedami kompresai pūliniams minkštinti.


Commons-logo.svg Vikiteka: Sėjamasis žirnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


taisyti Pagrindinės daržovės  
Agurkas | Ankštinės (pupa – pupelė – žirnis) | Baklažanas | Bulvė | Burokas | Lapinės (brokolis – kopūstas – salota) | Moliūgas | Morka | | Poras | Prieskoninės | Česnakas | Svogūnas | Ridikas