Pupa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vicia faba
Pupa (Vicia faba)
Pupa (Vicia faba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
(Wikispecies-logo.svg Faboideae)
Gentis: Vikis
(Wikispecies-logo.svg Vicia)
Rūšis: Pupa
(Wikispecies-logo.svg Vicia faba)

Pupa (lot. Vicia faba, angl. Broad bean, vok. Ackerbohne) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas.

Vienmetis žolinis augalas, apie 40-120 cm aukščio. Turi ilgą liemeninę šaknį ir statų stiebą. Lapai poromis priešiškai plunksniški. Žiedai balti, ant papėdlapių juodomis aksominėmis dėmėmis, po 5-8 susitelkę kekėse. Vaisius – nuo 4 iki 20 cm ilgio ankštis iš pradžių stati, jauna žalia, mėsinga, prinokusi tampa tamsiai ruda. Ankštyse būna 3-5 stambios, plokščios, įvairių veislių skirtingų spalvų (šviesiai rožinės, žalios, rudos, tamsiai violetinės) sėklos.
Žydi birželiorugpjūčio mėn.

Pupų sėklos

Jos labai reiklios drėgmei, pakelia šalnas. Išvesta daug veislių.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pupa – labai sena kultūra. Centrinėje Europoje jų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Iš kur jos kilo, kol kas nėra gerai žinoma. Spėjama, kad kultūrinės pupos buvo auginamos prie Viduržemio jūros, o iš ten pateko į Europą, kur auginamos nuo viduramžių. Į Rusiją atvežtos iš Vakarų Europos, į Kaukazą – iš Mažosios Azijos.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Pupose yra daug aminorūgščių, 55 % angliavandenių, iki 35 % baltymų, kurie labai gerai pasisavinami, fermentų, daug fosforo ir proteinų, vitaminų A, B, C.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pupos ir jų stiebai naudojamas kaip baltymingas pašaras gyvuliams, tinkantis silosui.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Maistui vartojamos virtos subrendusios ar nesubrendusios pupos. Negalima vartoti neišvirtų ar blogai išvirusių pupų, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra veikiant šilumai.

Iš pupų gaminami konservai. Jų miltai kartais dedami į kepamą kvietinę duoną.

Vaistinės augalo savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Pupos nepatartinos sergantiems podagra, nes jose yra daug purinų.

Trintos virtos pupos ar jų nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis ir uždegimą mažinantis vaistas, padeda viduriuojant. Piene virtos ir sutrintos sėklos dedamos ant pūlinių, kad greičiau subręstų.

Žiedų antpilas ir nuoviras vartojamas veido odai valyti.


taisyti Pagrindinės daržovės  
Agurkas | Ankštinės (pupa – pupelė – žirnis) | Baklažanas | Bulvė | Burokas | Lapinės (brokolis – kopūstas – salota) | Moliūgas | Morka | | Poras | Prieskoninės | Česnakas | Svogūnas | Ridikas


Commons-logo.svg Vikiteka: Pupa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka