Puranos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hinduizmas
HinduizmasOm.svg
HinduizmasHinduSwastika.svg

 ž  a  r 

Puranos (skr. पुराणानि = purāṇi – 'senovinės') – Indijos šventraščių klasė. Jų pavadinimas tiesiogiai verčiamas reiškia „senoviniai pasakojimai ar legendos [apie kažką]“. Tai autoriaus neturintys kultiniai tekstai, kaip manoma, užrašyti I tūkstantmetyje pr. m. e. Dauguma išlikusių tekstų iš VII m. e. a. Puranose yra aiškinamos religinės apeigos, pasakojami kosmologiniai mitai, nutikimai dievams ir kita.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra 18 svarbiausių puranų (Mahāpurāṇas). Jos yra suskirstytos į tris grupes, atitinkančias tris gunas:

  • Radžasinės (rajasa), kuriose aukštinamas Brahma (tai Brahmapurana, Brahmandapurana, Brahmavaivartapurana, Markandėjapurana, Bhavišjapurana, Vamanapurana);
  • Satvinės (sattvika), kuriose aukštinamas Višnus (tai Višnupurana, Bhagavatapurana, Naradijapurana, Garudapurana, Padmapurana (kai kuriose klasifikacijose ši purana skaidoma į dalis), Varahapurana);
  • Tamasinės (tamasa), kuriose aukštinamas Šiva (tai Šivapurana, Lingapurana, Skandapurana, Agnipurana arba vietoje jos Vajupurana, Matsjapurana, Kurmapurana).

Po šių puranų sukurtos vėlesnės puranos vadinamos „upapuranomis“. Kartais puranoms priskiriama ir 19-oji „Mahabharatos“ dalis Harivanša.

Puranų požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal tradicinį indų skirstymą, kiekviena purana turi turėti 5 požymius (pañcalakṣaṇam):

  • Sarga („kūrimas, tvėrimas“) – mitai apie pasaulio sukūrimą, Visatos kilmę;
  • Pratisarga („antrinis tvėrimas“) – mitai apie pasaulio atkūrimą po kosminių ciklų pabaigos;
  • Vaṃśa („giminės kamienas“) – dievų, demonų, žynių, valdovų, protėvių kilmė;
  • Manvañtara – kosminiai ciklai, žmonijos sukūrimas, mitai apie protėvį Manų;
  • Vaṃśānucarita – giminių darbai, Saulės ir Mėnulio dinastijų mitai.

Tematika[taisyti | redaguoti kodą]

Nors Puranose dominuoja pasaulio, žmogaus sutvėrimo, dievų istorijos, laiko samprata, tačiau vietomis yra skyrių, skirtų politikai, filosofijai, architektūrai, ritualams, leksikai ir kt. Taip pat aprašoma ne tik tolima senovė, bet ir Puranų laikotarpio įvykiai, susiję su valdovų giminėmis.

Turiniu ir forma puranos artimos indų epui. Turėjo įtakos didžiajai daliai viduramžių Indijos filosofų; jų siužetais naudojosi poetai ir dramaturgai. Puranos parašytos sanskritu, juntama ir prakritų įtaka.[1]

Chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

Puranos minimos Atharvavedoje, Brahmanose, Aranjakose, Upanišadose. Vietomis išaukštinamos iki Vedų lygio. Manoma, kad Puranos kanonizuotos ~VIII a. pr. m. e. Matsjapuranoje pateiktas visas Mahapuranų išvardijimas. Puranų laikotarpiu laikoma nuo I tūkstantmečio pr. m. e. iki 650 m. m. e.; toje pačioje Puranoje gali būti sutinkami labai įvairaus amžiaus tekstai. Nuo VII-X a. pradedamos kurti Upapuranos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Puranos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 266 psl.