Rigveda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rigveda

Rigveda (skr. ऋग्वेद = ṛgveda – 'giesmių žinojimas') – pirmoji ir seniausia iš keturių Vedų – seniausias Indijos literatūros paminklas. Tai arijų religinių himnų (ric) rinkinys (samhita), skirtas šrautos (Somos aukojimo ritualui). Jos kalba – vedų kalba.

Istorinis kontekstas[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas „Rigveda“ kilo nuo sanskrito žodžių ṛc („giesmė, eilės“) ir veda („žinojimas“).

Dėl Rigvedos formavimosi chronologijos diskutuojama iki šiol, visgi linkstama manyti, kad tai galėjo vykti XVIX a. pr. m. e., nors pačios seniausios datuojamos net II tūkst. pr. m. e. pradžia. Akivaizdu, kad tai vyko dar iki arijams atsikraustant į Indiją. Tai įrodo tiek minimos gamtos realijos būdingos šiauresniam klimatui, tiek genetinis ryšys su iranėnų literatūros paminklu Avesta.

Rigveda, kaip ir kiti Vedų kanono (šriuti) tekstai egzistavo tik žodinės perdavos tradicijoje, o užrašyta tik vėlyvaisiais viduramžiais. Tai svarbiausias senosios indoarijų religijos (vedizmo) šaltinis. 2007 m. Rigveda įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

Indų tradicija laiko, kad Rigvedos samhitą esamu pavidalu sutvarkė žynys Vjasa (Vyāsa). Rigvedą aiškina dvi Brahmanos: Aitarėja Brahmana (aitareya brāhmaṇa) ir Kaušitaki Brahmana.

Rigvedos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Rigvedą sudaro 1028 himnai (sūktos). Jei neįtraukiama Rigvedos dalis vālakhilya (8.49—8.59 himnai), skirta aukojimo ritualams, tuomet Rigvedos sūktų skaičius siekia 1017. Himnų ilgis varijuoja nuo 1 iki 58 posmelių; vidutiniškai – 10. Himnai suskirstyti į 10 mandalų (ciklų ar ratų). Toks skirstymas yra gana vėlyvas ir siejasmas su teksto fiksacijos periodu. Seniausios yra 2–7 mandalos; kiekviena jų pagal tradiciją priskiriama konkrečiai brahmanų šeimai, turinčiai tęstinumą iki šių dienų. 1 ir 10 mandalos turi po 191 himną. Pastarosios, kaip ir 8 bei 9 mandala, laikomos vėlesnėmis.

Iki šių laikų išlikusi viena Rigvedos redakcija (šaka) – Šiakala (Śākala). Taip pat žinoma ir Baškala redakcija, bet ne visų autorių laikoma savarankiška. Teikiamos dvi redakcijos versijos – samhitapatha, su sandhi taisyklėmis ir skirta recitavimui, bei padapatha, kurioje žodžiai išskirstyti gramatinėmis formomis ir skirta mokymuisi.

Mandalos kompozicija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeimyninių mandalų kompozicija yra vienoda: jos himnai eilės tvarka skiriami: 1) Agniui, 2) Indrai, 3) Višvedevams, 4) Ašvinams, 5) Ušasei.

8 mandala iš kitų išsiskiria tiek leksika, tiek turiniu. 9 mandala visa skirta Somai, kur iš visų kitų mandalų surinkti himnai jam. 10-oji mandala laikoma pačia vėlyviausia, joje daugiau filosofinių, kosmogoninių idėjų, o ne ritualinių invokacijų.

Svarbiausi Rigvedos dievai – Agnis (aukojimo ugnis), Indra (griausmavaldis dievas, nugalėjęs demoną Vritrą) ir Soma (šventojo ritualinio gėrimo dievas). Kitos dažnai minimos dievybės – Mitra, Varuna, Ušasė ir Ašvinai. Taip pat minimi Savitaras, Višnus, Rudra, Pušanas, Brihaspatis, Brahmanaspatis, Diausas, Prithivi, Sūrja, Vajus, Apas, Pardžanja, Vač, Marutai, šventosios upės ir kt. Yra istorinių užuomenų apie arijų kovas su priešais dasais.

Mandalos[taisyti | redaguoti kodą]

  • I mandala sudaryta iš 191 himno. Himnas 1.1 skirtas Agniui, jo vardas – tai pirmasis Rigvedos žodis (agním īḷe puróhitaṃ…). Kiti himnai daugiausia skirti Agniui ir Indrai. Himnuose 1.154 – 1.156 kreipiamasi į Višnų.
  • II mandala sudaryta iš 43 himnų, daugiausia skirtų Agniui ir Indrai. Ši mandala priskiriama rišiui Gritsamdai Šaunohotrai (gṛtsamda śaunohotra).
  • III mandala sudaryta iš 62 himnų, daugiausia skirtų Agniui ir Indrai. Sūkta 3.62.10 hinduizm labai svarbi ir vadinama Gajatri mantra. Ši mandala priskiriama rišiui Višvamitrai Gathinui (viśvāmitra gāthinaḥ IAST).
  • IV mandala sudaryta iš 62 himnų, daugiausia skirtų Agniui ir Indrai. Ši mandala priskiriama rišiui Vamadevai Gautamai (vāmadeva gautama).
  • V mandala sudaryta iš 87 himnų, skirtų Agniui, Indrai, Višadevams, Marutams, dvilypei dievybei Mitrai–Varunai ir Ašvinams. Du himnai skirti Ušasei ir Savitarui. Ši mandala priskiriama rišių Atrių šeimai (atri).
  • VI mandala sudaryta iš 75 himnų, daugiausia skirtų Agniui ir Indrai. Ši mandala priskiriama bārhaspatjų šeimai Angirasams.
  • VII mandala sudaryta iš 104 himnų, skirtų Agniui, Indrai, Višadevams, Marutams, Mitrai-Varunai, Ašvinams, Ušasei, Varunai, Vajui, dvi sūktos – Sarasvatei ir Višnui, taip pat kitoms dievybėms. VII mandaloje pirmą kartą sutinkama Mahamritjundžajos mantra (59.12). Ši mandala priskiriama rišiui Vasišhai Maitravaurnui (vasiṣṭha maitravaurṇi).
  • VIII mandala sudaryta iš 103 himnų, skirtų įvairiems dievams. Himnai 8.49 – 8.59 – valakhiljos apokrifas (vālakhilya). Ši mandala priskiriama Kanvų šeimai (kāṇva).
  • IX mandala sudaryta iš 114 himnų, išimtinai skirtų Somai.
  • X mandala sudaryta iš 191 himno, kuriuose kreipiamasi į Agnį ir kitus dievus. Čia yra svarbūs ir plačiai žinomi himnai Nadistuti sūkta, skirta upėms (pagal ją bandama atkurti vedų laikotarpio geografinius objektus), Puruša sūkta ir Nasadija sūkta (pastarieji aiškina kosmogoniją).

Rigvedos vertimai[taisyti | redaguoti kodą]

Dalį himnų iš lenkų k. yra išvertęs Maironis, iš sanskrito – R. Mironas („Dvylika Rig-Vėdo himnų“, 1939 m.). Visą Rigvedą į rusų kalbą išvertė Tatjana Jelizarenkova (1989–1999 m.).

Pirmasis visą Rigvedą išvertė britas Horace Hayman Wilson (6 tomai, 1850–88 m.). Ralph T. H. Griffith 1899 m. pateikė savo vertimą. Pirmas vokiškas Rigvedos vertimas atliktas Karl Friedrich Geldner (1951–1957 m.), nuo 2007 m. pradėtas leisti naujas, Michael Witzel ir Toshifumi Goto, vokiškas vertimas. Daliniai vertimai yra atlikti į prancūzų, hindi, vengrų kalbas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]