Naraka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Naraka (sanskritu: नरक) – hinduizmo mitologijoje pragaras arba pragarų visuma.

Apie „požeminius namus“, kuriuose demonai kankina nuodėminguosius, pirmą kartą kalbama „Atharvavedoje“ (II 14; V 19). Pagal vėlesnio laiko šaltinius, Naraka padalinta į 7 arba 21 („Manu įstatymai“, IV 88-90), arba į 28 ar 50 ratų, išsidėsčiusių vienas po kito žemiau požeminio pasaulio patala. Riboje su patala stūkso Narakos valdovo Jamos sostinė – Jamaputra, kur sprendžiamas mirusiojo likimas.

Pagal 7-ių ratų skirstymą pirmasis Narakos ratas (put) skirtas bevaikiams, antrasis (aviči) – sieloms, laukiančioms naujo įsikūnijimo, trečiajame (samhata) ir ketvirtajame (tamisra) baudžiama už menkus nusižengimus, paskutiniai trys ratai yra nugrimzdę į visišką tamsą ir skirti piktadariams nusikaltėliams. Penktajame rate (ridžiša) juos be perstojo drąsko gyvatės, nuodingi vabzdžiai, laukiniai žvėrys ir paukščiai, kurie tarytum įkūnija sąžinės graužimą. Per šeštąjį ratą (kudmala) teka požeminė upė Vaitarani, užpildyta krauju ir nešvarumais, kurioje nusidėjėliai dūsta. O žemiausias yra septintasis ratas – bedugnė kakola, arba tiesiog Naraka. Čia, visiškoje tamsoje, šviečia tik viena liepsnojanti duobė, joje dega ir iki galo negali sudegti nusikaltėliai; šalia demonai juos plėšo įkaitusiomis žnyplėmis, mėto juos ant aštriadančių medžių, verda alyvoje ir t. t. Kankinimai ypač stiprūs, nes visi nusidėjėlių jausmai suaštrinti iki ribos. Ir svarbiausia: skirtingai nuo tų, kurie yra viršutiniuose šešiuose ratuose ir kurie, baigiantis tam tikram laikui, gali vėl užgimti žemėje, septintojo rato gyventojai turi kentėti iki kalpos pabaigos, t. y. iki tol, kol nebus sunaikinta Visata („Brahma – purana“ 22; „Višnu – purana“ II 6 ir kt.).

Budizme[taisyti | redaguoti kodą]

Naraka
Pragaras Laoso dailėje
Sanskritas: नरक Naraka
Kinų k.: 地獄 Dìyù
Japonų k.: 地獄 Jigoku
Korėjiečių k.:
Vietnam. k.: địa ngục
Tibetiečių k.: dmyal.ba
Mongolų k.:
Kategorija:

Budizme Naraka – viena iš šešių būties sferų sansaroje. Naraka – pati nepalankiausia vieta užgimimui, tačiau net ir patys baisiausi kankinimai yra ne amžini, ir bet kokia būtybė, įveikusi nesėkmingą karmą, gali užgimti iš naujo aukštesnėse sferose ir netgi pasiekti nirvaną. Be to, budos ir bodhisatvos iš gailesčio gali atkeliauti į Naraką, kad išlaisvintų tenykščius gyventojus nuo kančių ir nukreiptų juos į aukštesnę būtį, įskaitant ir nirvaną.

Tokiu būdu, nežiūrint to, kad Narakos apibūdinimas ir yra panašus į krikščionybės pragarą, pagal savo kontekstą Naraka yra labiau panaši į katalikybės skaistyklą.

Į Naraką gyvosios būtybės (žmonės taip pat) patenka už sunkius nusikaltimus: už nužudymą (įskaitant gyvūnus), už apgavystę, savižudybę, budų ar bodhisatvų šmeižtą ir t. t. Kankinimų kategorijos skiriasi nuo Narakos rūšies (perpjovimas, sudeginimas, suspaudimas, užšaldymas ir t. t.). Tačiau po mirties būtybės iš naujo užgimsta Narakoje, ir gyvenimas kartojasi nuo pradžių.

Bendras Narakos apibūdinimas yra vienodas visose pagrindinėse budizmo mokyklose. Pagrindinėmis Narakomis laikomos aštuonios karštos ir aštuonios šaltos. Be jų egzistuoja ir antraeilės, taip vadinamos kaimyninės ir atsitiktinės Narakos. Karštosios yra išsidėsčiusios po Džambudvipa (mitologinis Indijos pavadinimas), viena paskui kitą, o baisumo savybės stiprėja einant gylin nuo žemės paviršiaus (pačia baisiausia laikoma aviči). Keturiose karštųjų Narakų pusėse yra kaimyniniai pragarai (pvz., verdančio vandens ir pelenų upė Vaitarani). Šaltosios Narakos išsidėsčiusios pasaulio kraštuose, atsitiktinės Narakos gali būti bet kur (kalnuose, upėse, dykumose ir pan.). Buvimo laikas Narakoje gali svyruoti nuo kelerių metų atsitiktinėse iki kelių kalpų aviči Narakoje.

Liaudies budizme Narakos laikomos realiai egzistuojančiomis, bet filosofiniame budizme (ypač vadžrajanoje) jos laikomos tik savo paties psichikos kūriniais.

Džainizme[taisyti | redaguoti kodą]

Džainizme Naraka – pragaras ir būtybės, gyvenančios pragaruose. Pragarai vaizduojami kaip duobės, pasklidusios po apatinio pasaulio (Addhalokos) žemes ir yra vienintelės materialios vietos, nes be šių duobių šiose žemutinėse žemėse nėra nieko – „nei kalnų, nei jūrų, nei salų, nei miestų, nei kaimų, nei žmonių, nei dievų“. Ratnaprabha žemėje yra 3 milijonai pragarų; Šarkaraprabhoje – 2,5 mln., Valukaprabhoje – 1,5 mln., Pankaprabhoje – 1 mln., Džumaprabhoje – 300 tūkst., Tamahprabhoje – 95.995 pragarai ir Mahatamahprabhoje – 5 pragarai; iš viso – 8.400.00 pragarų. Viršutinių trijų žemių pragarai yra karšti, po jų eina žemės, kuriose yra ir karštų, ir šaltų pragarų, o apatinėse tamsiose žemėse pragarai yra šalti.

Narakai, pragarų gyventojai, atsiradę juose dėl savo nuodėmių praeitame gyvenime, kenčia šaltį ir karštį ir taip pat kenčia nuo savo nelaimės draugų: jų išorė ir įpročiai tokie šlykštūs, kad, negalėdami pakęsti vienas kito, jie įvairiais būdais kankina kitus ir, tuo pačiu, patys save. Belyčiai, smirdantys, panašūs į juodus apipešiotus paukščius, gyvenantys pastovioje persekiojimo baimėje, jie dar ir patiria viršutinių 4-ių apatinio asurų pasaulio žemių gyventojų priespaudą. Nors buvimo laiką pragaruose riboja karma, tačiau buvimas pragaruose trunka pakankamai ilgai – daugybę milijonų metų. Kiekvienoje iš žemių buvimo laikas yra tam tikruose rėžiuose, ir maksimalus laikas yra lygus žemesniosios žemės minimaliam laikui.