Dharmašastros
Hinduizmas |
|---|
 |
|
Praktikos
|
|
Filosofai
|
|
Kitos temos
|
|
Dharmašastros (skr. धर्मशास्त्र = Dharmaśāstra – „dorovės mokymas“) – senovės Indijos religiniai ir teisiniai traktatai. Ištisai arba fragmentais yra išlikę daugiau kaip 20 darmašastrų. Jose, remiantis brahmanizmu, išdėstytos taisyklės, nustatančios žmogaus veiklą teisiniu, religiniu ir etiniu požiūriu; veikla priklausanti nuo kastinės luominės padėties visuomenėje. Įstatyminės galios neturėjo.[1]
Plačiąja prasme, Dharmašastromis vadinami visi, apie moralines, etines normas pasakojantys, tekstai; siaurąja prasme – smriti kanono tekstai. Nuo IV a. pr. m. e. iki I a. m e. formavosi Dharmasūtros ir Manusmriti, nuo I iki VIII a. – kitos šastros, nuo IX iki XIX a. – įvairūs komentarai.
Dharmašastrų pagrindu laikomos 4 dharmasūtros. Jos susidarė dar Vedų kanono laikotarpiu ir siejamos su Kalpa Vedanga (arba Kalpasūtra), formavosi atskirose Vedų mokyklose. Jų tekstai labai lakoniški. Dharmasūtras sudaro: Āpastamba, Baudhāyana, Vāsiṣṭha ir Gautama. Pastaroji yra seniausia (VI-IV a. pr. m. e.). Joje aptariami dharmos šaltiniai, varnų pareigos, ašramos, sanskaros (vedybų, iniciacijų ritualai), mokesčių, bausmių klausimai, mitybos taisyklės, moterų pareigos, leviratas.
Dharmašastros, priešingai, nei Dharmasūtros, su konkrečiomis mokyklomis nesiejamos, pateiktos eiliuota, sklandžia forma. Dažnai priskiriamos įvairiems rišiams (Naradai, Manui, Jadžniavalkjai). Be sūtrose nagrinėjamų moralinių ir etinių temų, šastrose taip pat yra platesnių temų apie filosofiją, architektūrą, mediciną ir kt.
Žymiausios Dharmašastros:
- Manusmṛti (200 m. pr. m. e.-200 m.), svarbiausias teisinis ir moralinis hinduizmo kodeksas;
- Yājñavalkya Smṛti (200–500 m.), laikoma geriausiai sukomponuota, leksiškai tobuliausia šastra;
- Nāradasmṛti (100 m. pr. m. e.-400 m.), grynai juridinio pobūdžio rinkinys;
- Viṣṇusmṛti (700–1000 m.), viena vėlyviausių šastrų, ženkliai paveikta Bhakti tradicijos;
- Bṛhaspatismṛti (200–400 m.), vieningo jos teksto nerasta;
- Kātyāyanasmṛti (300–600 m.).
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. MELI institutas, Vilnius.
