Mandara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mandara

Mandara (iš sanskrtito: मन्दर, mandara, „didžiulis“, „kietas“; plg. मन्दार, mandāra, „rojaus medis“, Erythrina Indica, kuris manoma buvo Indros sode) – hinduizmo mitologijoje šventas kalnas, kuriame gyvena įvairūs dievai ir pusdieviai (jakšai, gandharvos, kinaros ir kt.).

Pagal „Mahabharatą“, Mandara yra 11 tūkst. jodžanų (1 jodžana = ~4 km) aukščio virš žemės, ir tokiu pat atstumu prasiskverbia į jos gilumas. Dievai nusprendė Mandaros kalną panaudoti kaip plaktuvę, kai buvo plakamas pasaulinis vandenynas, bet jiems niekaip nepavyko išrauti kalno iš žemės. Galų gale, prašant Brahmai, tai padarė gyvatė Šeša. Šiva, griaudamas asuros Majos pastatytą tvirtovę, panaudojo kalną kaip ašį savo vežimui ir kaip lanko atramą.

Mandara sutapatinama su viena iš Himalajų viršūne, netoli Kailašo kalno. Pagal kitą versiją Mandara siejama su to paties pavadinimo kalnu Biharoje (Indijos valstija).