Krišna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krišna

Krišna (sanskrito kalboje कृष्ण Kṛṣṇa reiškia „juodas“ arba „tamsiai mėlynas“) – hinduistų piemenų dievas, aštuntasis Višnaus įsikūnijimas (avatara). Krišna yra vienas „Mahabharatos“ herojų, kurio prototipas galėjęs būti istorinis asmuo; vėliau sudievintas. Indų mene ypač populiarus buvo viduramžiais (pvz., Džajadevos poema „Gitagovinda“, XII a.).[1]

Tiek tekstuose, tiek įvairiuose dailės kūriniuose Krišna dažnai vaizduojamas kaip kūdikis ar jaunas berniukas, grojantis fleita (Bhagavata Puranoje), o taip pat kaip jaunas princas, duodantis įvairius nurodymus ir patarimus (Bhagavadgitoje). Pasakojimai apie Krišną sutinkami pačiose įvairiausiose indų filosofinėse bei teologinėse tradicijose.[2] Jose Krišna parodomas iš įvairių perspektyvų: dievas-vaikas, išdaigininkas, pavyzdingas mylimasis, dieviškasis herojus bei aukščiausioji būtybė.[3] Svarbiausi šventieji hinduizmo tekstai, kuriuose pasakojama apie Krišną, yra „Mahabharata“, Harivamsa, Bhagavata Purana ir Višnu Purana. Hinduizme jis laikomas istoriniu asmeniu, dalyvavusiu „Mahabharatoje“ aprašytuose įvykiuose.

Dievybės Krišnos garbinimas atsekamas anksčiausiai iki IV a. pr. m. e.[4][5] Jo, kaip aukščiausiosios būtybės, garbinimas kilo viduramžiais bhakti judėjimo kontekste. Septintajame XX a. dešimtmetyje Krišnos garbinimas išplito į Vakarus. Daugiausia įtakos tam turėjo Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos veikla.[6] Aukščiausia dvasingumo pakopa Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijoje yra ekstatinės meilės Krišnai būsena.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak legendų, Višnus Šri Krišnos pavidalu įsikūnijęs Dvaparajugoje, maždaug prieš 5000 metų.

Tais laikais vienas svarbiausių Indijos miestų buvo Mathura, Jadu Dinastijos sostinė, kurią valdė karalius Ahuka, turėjęs du sūnus – Devaką ir Ugraseną. Vėliau jie tapo atskirų jo karalystės žemių valdovais.

Devakos duktė Devaki buvo atiduota į žmonas Vasudevai. Į Vasudevos rūmus sutuoktinių porą vežė Ugrasenos sūnus Kamsa, mylėjęs Devaki kaip savo seserį. Tuo metu iš dangaus pasigirdęs balsas, kuris pasakęs, kad aštuntasis Devaki sūnus vieną dieną nužudysiąs Kamsą. Šis, tai išgirdęs, išsitraukė kardą ir norėjo Devaki užmušti, tačiau Vasudeva meldė Kamsą pasigailėti jo nuotakos gyvybės bei pažadėjo atiduoti Kamsos globai visus Devaki gimsiančius vaikus.

Devaki pagimdžius pirmąjį sūnų, Vasudeva nunešęs naujagimį Kamsai, tačiau šis vaiką atidavęs atgal Vasudevai, nes jam rūpėjęs tik aštuntasis Devaki sūnus. Bėgant laikui, Kamsą taip užvaldžiusi baimė, jog jį nužudysiąs Devaki sūnus, kad tada, kai jai jau buvo gimę šeši vaikai, Kamsa parsinešęs juos į savo rūmus ir visus nužudęs.

Kai gimė septintasis sūnus, Vasudeva paklausęs šeimos šventiko patarimo ir krepšyje slapta išnešęs vaiką iš rūmų. Jo vieton buvęs padėtas kitas naujagimis. Septintasis Devaki sūnus Balarama augo Gokuloje su antąja Vasudevos žmona Rohini. Kamsa, išgirdęs apie tai, kad gimęs negyvas kūdikis, įtaręs, jog Devaki, norėdama apsaugoti aštuntąjį vaiką, gali griebtis kokios nors gudrybės. Todėl Kamsa įmetęs į kalėjimą ją, jos vyrą bei savo seną tėvą Ugraseną. Paskui Kamsa prisijungęs žemes, buvusias aplink Mathurą ir tapęs valdovu.

Gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tuomet, kai jau buvo prasidėję antrieji gyvenimo kalėjime metai, Devaki pastojusi aštuntą kartą. Po devynių mėnesių imdamasis išskirtinių atsargumo priemonių Kamsa surakinęs grandinėmis Vasudevos ir Devaki rankas ir kojas, aplink kalėjimą padidinęs sargybinių skaičių. Devaki pradėjus gimdyti, jiems pasirodė Narajana (Dievas Višnu). Jis pasakęs, kad nutarė gimti jų sūnumi, o taip pat, kad kai tik jis gims, nuo jų rankų ir kojų nukrisiančios grandinės, o kalėjimo durys pačios atsidarysiančios. Vasudevai buvę nurodyta nunešti kūdikį į vyriausiojo piemens Nandos namus, esančius Gokuloje, ir palikti jį prie Nandos žmonos Jašodos. Ji tą pačią akimirką turėjo pagimdyti mergaitę, kurią buvo liepta nunešti į kalėjimą. Palaimindamas Vasudevą ir Devaki, Narajana kaip šviesos kamuolys įėjęs į Devaki įsčias.

Netrukus po to, palankią Brahma-muhurtos valandą, gimęs gražus kūdikis, nukritusios storos geležinės grandinės, kurios kaustė Vasudevos rankas ir kojas, plačiai atsivėrę vartai. Vasudeva su kūdikiu rankose išėjęs pro rūmų vartus, miegančius sargybinius ir nuskubėjęs Gokulos link.

Jamunos upė buvo patvinusi po didelių liūčių, tačiau vandenys prasiskyrę, leisdami praeiti Vasudevai. Jis užėjęs į namus, priklausiusius Nandai, kurio žmona Jašoda ką tik buvo pagimdžiusi mergaitę. Abu tėvai kietai miegoję. Jiems nežinant, Vasudeva sukeitęs kūdikius. Jam grįžus į kalėjimą, kūdikis pravirkęs, todėl sargybiniai pranešę Kamsai apie aštuntojo vaiko gimimą. Kamsa įėjęs į kamerą ir pakėlęs kūdikį, ketindamas jį nužudyti, tačiau šis išsprūdęs iš jo rankų ir išlėkęs pro langą. Iš dangaus pasigirdęs balsas, kuris pasakęs, jog tasai, kuris nužudys Kamsą, vis dar gyvas. Kaip tik tuo metu Gokuloje Nanda ir Jašoda šventę „savo“ vaiko gimimą ir dėl tamsios veido spalvos pavadinę jį Krišna.

Kamsa, supratęs, kad būsimasis jo žudikas dar gyvas, įsakęs moteriai vardu Putana apeiti karalystę ir išžudyti vaikus, gimusius tą mėnesį. Putana nuodais ištepusi savo krūtinę. Žindydama ji nunuodijusi daug kūdikių. Tokiu būdu ji bandė nužudyti ir Krišną, tačiau šis įžvelgęs jos gudrybę – atpažinęs ją kaip milžinę žmogėdrą ir iščiulpęs jos gyvybę. Putana kritusi negyva.

Vaikystė ir jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip teigiama legendose, Krišna buvęs labai mylimas už išdykėliškus pokštus. Jis vogdavęs sviestą iš moterų; iš čia kilęs epitetas „Navanytha Čiora“ („Navanytha“ – sviestas, „Čiora“ – vagiantis). Taip pat Krišna pagrobęs, t. y. užkariavęs, visų širdis („Bada Čitha Čiora“ – „Didysis mūsų širdžių užkariautojas“).

Praėjus keleriems metams, žmonės palikę Gokulą ir apsigyvenę Brindavane, kuriame įsikūrė ir Krišna su savo šeima. Brindavane Krišna ganęs galvijus. Iš to kilę tokie epitetai, kaip Gopala („Go“ – karvė, „Pala“ – ganytojas) ir Govinda (karvių numylėtinis).

Krišnos brolis Balarama buvęs vienas jo vaikystės draugų.

Visą miestą Krišna žavėjęs nuostabia savo fleitos muzika (iš čia epitetai „Murali Dhara“ – laikantis fleitą, „Murali Lola“ – mylintis fleitą). Krišnos fleita dar vadinama Venu.

Krišną mėgęs visas miestas, o piemenaitės (gopės) jį mylėjusios dieviška meile („Gopi Lola“ – gopių numylėtinis). Krišna labiausiai mylėjęs Radhą („Radha Lola“ – Radhos mylimasis). Radha buvusi pačios Šakti ir Dieviškosios ekstazės įsikūnijimas, simbolizuojantis visišką sielos atsidavimą Aukščiausiajam Aš.

Krišna buvęs ir didis šokėjas („Natavara“). Jo mėgiamas šokis buvęs Rasalyla arba Rasa Krida. Krišnos epitetas „Rasa Vilola“ nurodo Rasalylos ekstazę. Tame šokyje Krišna pasidauginęs ir šokęs su kiekviena piemenaite, tačiau jos daugybės Krišnos pavidalų nesuvokusios. Kiekviena iš jų galvojusi, kad Krišna šoko tik su ja.

Stebuklai[taisyti | redaguoti kodą]

Krišna daręs įvairius stebuklus. Jis nužudęs demonus Murą ir Madhu („Murari, Mura Hara“ – demono Muros sunaikintojas. Demonas Mura simbolizuojąs egoizmą; „Madhusūdhana“ reiškia demono Madhu sunaikintojas). Taip pat Krišna kovęsis su piktąja nuodingąja gyvate Kalja, užnuodijusia Jamunos upės vandenis. Kovoje Krišna Kaljos galybę įveikęs ir įsakęs gyvatei išvykti su savo šeima į tolimus kraštus, kur ši daugiau jokiam gyvam padarui nebegalėtų padaryti žalos.

Didžiausias Krišnos stebuklas įvykęs, kai šis ant savo mažojo pirštelio laikė iškėlęs Govardhanos kalną („Govardhana Giri Dhari“ arba „Giri Dhari“ – „Giri“ – kalnas, „Dhari“ – laikantis) ir kvietė po tuo kalnu nuo didžiulės liūties slėptis Brindavano žmones. Liūtis jau tęsėsi daug dienų, galėjo būti užtvindytas miestas. Audrą buvo sukėlęs lietaus dievo Indros įniršis. Indra buvo supykęs po to, kai žmonės liovėsi jį garbinę. Jie buvo pradėję garbinti Govardhanos kalną, o tą daryti žmonėms buvo nurodęs Krišna, kuris žinojęs, kas atsitiks. Taigi, pakeldamas Govardhanos kalną, Krišna galėjęs atskleisti žmonėms savo dieviškumą.

Kamsa, išgirdęs apie stebuklingus Krišnos žygdarbius, supratęs, kad jį sunaikins būtent Krišna. Kamsa sugalvojęs įvairių būdų Krišnai nužudyti. Nepavykus įgyvendinti nė vieno iš jų, jis pakvietęs Krišną bei jo brolį Balaramą į imtynes Lanko Šventėje. Krišna sulaužęs Lanką, kurio niekas negalėjo netgi pakelti. Abu broliai nesunkiai įveikę Kamsos imtynininkus. Jie taip pat parbloškę dramblį, atsiųstą jų sutraiškyti. Paskui Krišna puolęs Kamsą ir nukovęs. Krišna išlaisvinęs Ugraseną, kuris vėl tapo karaliumi. Pats Krišna, praleidęs kurį laiką Brindavane, tapo Dvarakos valdovu.

Iš Krišnos giminaičių, teisiųjų Pandavų, įžūliesiems Kauravoms (jų giminaičiai) atėmus karalystę, tarp jų kilęs karas. Krišna buvęs Ardžunos (vieno iš Pandavų) kovos vežimo važnyčiotojas. Mūšio Kurukšetroje išvakarėse, pagalvojęs apie savo giminaičių žudymą, Ardžuna nuliūdęs. Tai Krišnai suteikę galimybę pamokyti apie pareigos atlikimą, negalvojant apie pasekmes.[7]

Mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Mahabharatos 16-tame skyriuje „Mausala Parva“ yra aprašyta Krišnos mirtis.

Po Kurukšetros mūšio 36 metus Krišna gyvenęs Dvarakoje. Po to, vykstant vienai šventei, tarp Jadavų kilęs karas, kurio metu jie visiškai vienas kitą išnaikinę. Po šio įvykio vyresnysis Krišnos brolis Balarama palikęs savo kūną jogiškame transe. Krišna atsiskyręs į mišką ir atsisėdęs medituoti po medžiu. Kol Krišna sėdėjęs miške samadhi būsenos, medžiotojas Džara (sanskr. "senatvė") iš tolo pamatęs kairę Krišnos koją. Medžiotojui Džarai pasirodę, kad Krišnos koja – tai elnias. Medžiotojas Džara šovęs strėlę ir pataikęs tiesiai į Krišnos koją. Krišna nuo žaizdos kojoje miręs.

Ardžuna kremavęs Krišnos lavoną, taip pat sudeginęs lauže gyvas Krišnos žmonas, tarp jų ir Rukmini bei Jambavati. Iš viso Krišna turėjęs 16108 žmonas. Po to, kai Krišna mirė, Ardžuna surinko visas 16 108 Krišnos žmonas, kad jas visas nuvestų sudeginti ant laužo, kaip Krišna nurodęs padaryti (gyvų žmonų sudeginimas ant laužo yra vadinamas Sati ceremonija). Kai Krišnos žmonų karavanas keliavęs per įvairias provincijas link Sati ceremonijos vietos, pakeliui karavaną užpuolę plėšikai. Kai Ardžuna pamatęs plėšikus, taip išsigandęs, kad netgi pamiršęs visas mantras, todėl plėšikai pagrobę didžiąją dalį Krišnos žmonų. [8]

Pagal Bhagavad Gitos ir Bhagavata Puranos aprašymus ir remiantis astrologiniais skaičiavimais, Krišnos mirties diena hinduizme yra laikoma 3102 vasario 18 dieną prieš mūsų erą. Ši data remiasi Mahabharatos aprašymu, kad po Kurukšetros mūšio Krišna gyvenęs Dvarakoje 36 metus. Matsja-puranoje taip pat rašoma, kad Kurukšetros mūšio metu Krišnai buvę 89 metai, o po mūšio Pandavai valdę 36 metus.

Žmogaus pavidalu Krišna gyvenęs 126 metus ir 5 mėnesius. [9]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Krišna – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Krišna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 189 psl.
  2. Richard Thompson, Ph. D.. „Reflections on the Relation Between Religion and Modern Rationalism“ (December 1994). Pasiektas 2008-04-12. 
  3. Mahony, W.K.. „Perspectives on Krsna's Various Personalities“. History of Religions, 26 (3), 333–335 (1987). DOI:10.1086/463085. 
  4. Error on call to template:cite web: Parameters url and title must be specifiedHein, Norvin. www.jstor.org.
  5. Hastings, James Rodney [1908-26] (2nd edition 1925-1940, reprint 1955, 2003). Encyclopedia of Religion and Ethics, John A Selbie, Volume 4 of 24 (Behistun (continued) to Bunyan.), Edinburgh: Kessinger Publishing, LLC. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-7661-3673-6“.. Tikrinta 2008-05-03. “The encyclopedia will contain articles on all the religions of the world and on all the great systems of ethics. It will aim at containing articles on every religious belief or custom, and on every ethical movement, every philosophical idea, every moral practice.”pp.540-42
  6. Selengut, Charles. „Charisma and Religious Innovation:Prabhupada and the Founding of ISKCON“. ISKCON Communications Journal, 4 (2) (1996). 
  7. http://www.spauda.lt/mitai/indai/trimuti.htm#Krisna
  8. Maha bharatam, Chapter 16: Mousala parvamu.
  9. http://udaypai.in/?p=254 18 February – 5115 years after Krishna’s bodily departure