Manusmriti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hinduizmas
HinduizmasOm.svg
HinduizmasHinduSwastika.svg

 ž  a  r 

Manusmriti (skr. मनुस्मृति = Manusmṛti) arba Manava Dharmašastra (skr. मानवधर्मशास्त्र = Mānava-Dharmaśāstra) – senovės Indijos teisinis sąvadas, anksčiausia ir svarbiausia iš Dharmašastrų (smriti tekstų dalis).

Manusmriti akivaizdžiai remiasi Dharmasutromis ir Arthašastromis. Jos sukūrimas datuojamas tarp II a. pr. m. e. ir II a. m. e., teksto fiksacija vyko greičiausiai budizmo žlugimo Indijoje laikotarpiu, vėlyvuoju Kušanų laikotarpiu.

Manusmriti pateikta žmonių protėvio Manaus nurodymų, perduodamų rišiams (ypač Bhrigui), pavidalu. Kūrinys padalintas į 12 skyrių. Kalba eiliuota, paprastos gramatinės struktūros. Manusmriti aprašomos žmonių, atskirų kastų, pareigos, prievolės, socialinių santykių normos. Daug dėmesio skiriama dharmos konceptui, socialinių klasių, šeimos narių tarpusavio santykių, tradicijų perdavimo klausimams. Nors Manusmriti laikoma Indijos paprotinės teisės pagrindu, šis kūrinys labiau teorinis ir jo praktinis pritaikymas tikrovėje ribotas.

Apie VIIIX a. Manusmriti komentarus sukūrė Bharučis bei Medhatithis.

Manusmriti buvo vienas pirmųjų tekstų, kurį iš sanskrito išvertė europiečiai. Pirmąjį Manusmriti vertimą 1794 m. išleido William Jones. Britai siekė išvertę Manusmriti perprasti indų paprotinę teisę. Friedrich Nietzsche Manusmriti įvardino kaip itin dvasingą ir kilnų kūrinį, aukštinantį tobulybę. Tuo tarpu nemažai žemųjų kastų atstovų, dalitų, feminisčių, liberalų kritikavo Manusmriti dėl socialinės nelygybės įtvirtinimo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]