Joga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hinduizmas
HinduizmasOm.svg
HinduizmasHinduSwastika.svg

 ž  a  r 

Joga (skr. योग = yoga) yra indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas, pranajama, meditaciją arba askezę. Joga praktikuojama jau apie 5000 metų. Jogos teorinis pagrindas – Samkhja, kai tuo tarpu joga – praktinis išsivadavimo metodas. Kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Joga grindžiama idėja, kad koncentracija, meditacija bei askeze žmogus gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialiosios prakriti.[1] Pavadinimas kilęs iš (sanskrito kalbos, योग, yoga, nuo yuga (jungas), yuj reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „susijungimas, jungtis“.

Ištakos[taisyti | redaguoti kodą]

Joga vadinama dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė senovės išminčiams meditacijų metu. Seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai – maždaug 3000 metų pr. m. e. senumo akmeninės figūrėlės, vaizduojančios žmones jogos pozomis. Joga pirmą kartą buvo paminėta Vedų raštuose[2], o ją susistemino didysis mistikas Patandžali Munis. Vėliau jogos tekstų buvo parašyta ir daugiau, bet Patandžalio Joga sutra išliko bazine platforma tokioms jogos sistemoms, kaip kundalini joga arba laja joga, krija joga, mantra joga, džnana joga tokia, kokia ji aprašyta Bhagavadgitoje, ir aišku Patandžalio joga arba Aštanga joga, kurios aukščiausias lygmuo vadinamas radža joga. Šri Krišna Bhagavadgitoje aprašo dar tris bazines jogos sistemas – karma jogą, džnana jogą, bhakti jogą. [3] Vakaruose joga pradėjo plisti tik XIX amžiaus pradžioje ir iš pradžių buvo studijuojama kaip dalis rytų filosofijos. Nuo 1960 metų, kai joga išpopuliarėjo vakaruose, iki šių dienų ji įtraukia vis daugiau ja besidominčių žmonių. [4]

Jogos kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Šivos statula Bengalūre.
  • Karma joga – veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
  • Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
  • Džnana joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį.
  • Radža joga – fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“. Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę. Į ją įeina ir hatha joga.
  • Aštanga joga – jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga.
  • Hatha joga – praktiniai pratimai kūnui. Ji susideda iš asanų (pratimų kūnui), pranajamos (kvėpavimo pratimų), atsipalaidavimo ir valymosi technikų.
  • Sachadža joga – išskirtinai meditacinė joga. Siekianti galutinių visų jogų tikslu – Nušvitimo, Absoliuto, Nirvanos.
  • Krija joga – būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime.

Kertiniai jogos akmenys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Meditacija – tai jogos praktikos šerdis. Tai pagrindinė jogos priemonė ir, kartu, galutinis jos tikslas. Meditacija – menas sutelkti ir nuraminti protą. Jogas sutelkdamas protą išsklaido neigiamų mintis bei jausmus ir tokiu būdu pereina į meditacinę būseną. galiausiai pasiekiamas samadhis (viršsąmonės būsena). Samadhi tai palaimingas susijungimas su aukščiausiuoju Aš, leidžiantis tiesiogiai intuityviai patirti amžinybę. Tai vidinis, dvasinis potyris, esantis virš ribotos kalbos ir minčių. Jutimai, protas ir intelektas nustoja veikti, ir mes patiriame aukščiausiąją esmę, kuri apima viską gyvenime, suteikdama mums ramybę, atjautą, džiaugsmą ir supratimą.
  • Šavasanos pratimo metu energija, arba dar kitaip prana yra beveik nenaudojama. Giliai atsipalaidavus eikvojama tik labai nedidelė pranos dalis svarbiausioms organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, tuo tarpu likusi dalis – kaupiama ir išsaugoma. Siekiant pilno atsipalaidavimo jogoje naudojami trys metodai – fizinis, protinis ir dvasinis atsipalaidavimas.
  • Pranajama – tai pranos kontrolė, ypač tos pranos, kuri įgavo gyvybinės energijos formą. Jogai teigia, jog ši kontrolė, jeigu ji pakelta iki pakankamai aukštos pakopos, leidžia žmogui viešpatauti virš kitų pranos apraiškų gamtoje. Tai ir yra valdžios bei galingumo paslaptis.
  • Asana – specialus jogos pratimas. Pratimas pradedamas kvėpavimo kontrole, vėliau atliekamas pats pratimas suderinus su kvėpavimu (pvz., lenkiantis iškvėpiama, keliantis įkvėpiama) ir relaksacija.
  • Joga siūlo gryną vegetarišką dietą, paremtą senosiomis Ajurvedos žiniomis apie gyvenimo meną. Jogų mityba yra labai natūrali, lakto-vegetarinė, vartojanti neperdirbtus, natūralius maisto produktus, susidedanti iš gūdų ankštinių, vaisių, daržovių, riešutų, sėklų ir pieno produktai. Jogos mityba atsižvelgia ir į subtilų maisto poveikį protui ir pranai. Tačiau jogų atsisakymas valgyti mėsą labiausiai susijęs su pagrindinio ahimsa, tai yra nežudymo principo, laikymusi.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lidell, Lucy. Joga: nauja knyga. Homo Faber, 2004 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Joga. Filosofijos atlasas. Vilnius. Alma Littera. 1998. 19 p.
  2. [1] Apie jogą glaustai.
  3. [2] Vedų centras. Jogos kelias.
  4. [3] Apie jogą glaustai.
Commons-logo.svg Vikiteka: Joga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka