Mimansa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mimansa (skr. samprotavimas, svarstymas) – viena iš 6 ortodoksinių hinduizmo filosofinių sistemų.[1] Dar vadinama karmamimansa (veiksmo svarstymas), purvamimansa (pirmasis svarstymas); šiais sinonimais siekiama mimansą atskirti nuo ultramimansos (vėlesnio svarstymo), kuri įeina į vedantą.

Pradžioje mimansa buvo praktinė disciplina, kurios tikslas – sutvarkyti vediškąjį ritualą. Kodifikuojant Vedų tekstą, kaip aukščiausią religinį autoritetą, susiklostė teorinė mimansos problematika: mantrų, formali verifikacija ir prasminis aiškinimas, kalbinių normų nustatymas, vediškųjų posakių suderinimas su ritualinėmis procedūromis.

Šiai filosofinei mokyklai būdingas kraštutinis ontologinis realizmas. Mokša atmetama kaip neturinti realios socialinės reikšmės. Suvokimas, loginė išvada, lyginimas, Vedų liudijimai ir kai kurių tiesų pripažinimas postulatais laikomi pažinimo šaltiniais.

Kartu su vedanta mimansa prisidėjo prie hinduizmo socialinės sistemos suformavimo.

Pradininku laikomas Džaiminis, gyvenęs greičiausiai IV a. pr. m. e. Siabaros, svarbiausio jo komentatoriaus, veikalai tapo vėlesnių mimansos teoretikų (Prabakaros, Kumarilos, VII a.) darbų pagrindu.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mimansa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 149 psl.
  2. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. MELI institutas, Vilnius.