Riši

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Riši (rišis) (sanskr. ऋषि, ṛṣi) – hinduizmo mitologijoje išminčius, pranašas, kelio rodytojas.

Labiausiai žinomi (jau „Rigvedoje“) taip vadinami „septyni riši“ (saptarishi). Jie yra dieviški ir susiję su dievais. Jų vardai „Šatapatha - brahmane“ (XIV 5, 2, 6):

„Mahabharatoje“:

„Vaju - puranoje“ prie šių vardų pridedamas Bhriga, o „Višnu - puranoje“ Bhriga ir Dakša (čia jie vadinami „devyniais Brahmariši“). Tarp kitų riši vardų minimi ir šie: Vjasa, Gautama, Kanva, Valmiki, Manu, Vibhandaka. Septynis riši arba septyni Pradžapačiai buvo skurti žmonijos pirmtako Manu Svajambhuvos.

Pagal „Šatapatha - brahmaną“ (II 1, 2, 4) ir pagal kitus šaltinius, „septyni riši“ buvo kadaise lokiais („rikša“) ir vėliau sudarė Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyną (plg. su rusų „Большая Медведица“, pažodžiui „Didžioji Meška“). Šis motyvas, tikriausiai, kilo iš žodžių žaismo ir skaičiaus 7. Taip pat plg. žodžio „grįžti“ reikšmę (kaip apytakos rato, kelio) su riši, kaip kelio rodytojų, funkcija. Galbūt tai yra tie patys septyni pranašai - žyniai, šlovinantys Indrą, arba septyni hotaros, kurie kartu su Manu paaukojo pirmąją auką dievams.

Greta mitologinių riši personažų – plg. su mitu, kai jie sukūrė baidyklę kovai su priešais („Džaiminija - brahmana“ III, pasakojimas apie Čjavaną), žinomi ir pusiau legendiniai personažai (tie, kuriems priskiriami skirtingų Rigvedų dalių sukūrimas), ir realūs riši (filosofinių sistemų, mokymo apie askezę, gramatikos kūrėjai ir kt.).