Lytinis dimorfizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paprastojo elniavabalio (elniaragio) patino galva labai didelė, plati, viršutiniai žandai labai stambūs, su elnio ragų formos ataugomis. Patelės galva nedidelė, viršutiniai žandai trumpi.

Lytinis dimorfizmas – reiškinys, kai patinai ir patelės skiriasi kūno sandara, spalva, elgsena ir kitais požymiais, kurie nėra gonadų ar lytinių organų skirtumai.

Lytinis dimorfizmas pasireiškia jau ankstyvose evoliucijos pakopose. Apvaliųjų kirmėlių patelės stambesnės už patinus. Daugelio jų, pavyzdžiui, askaridžių, patinai su spikulėmis ir į pilvo pusę užlenkta užpakaline kūno dalimi.

Lytinis dimorfizmas ryškus tarp visų nariuotakojų tipų organizmų. Daugeliui šio tipo atstovų būdinga tai, kad patelės stambesnės už patinus. Drugių patinai ir patelės paprastai būna skirtingų spalvų. Vabalų (pavyzdžiui, raganosio, elniaragio ir kt.) patinai turi specialius organus. Daugeliui stuburinių būdinga ryškus dimorfizmas. Kai kurios žuvys skiriasi dydžiu, kūno sandara ir spalva. Iš varliagyvių ryškūs lytinio dimorfizmo požymiai yra tritonų. Jų patinų poravimosi metu yra ryškios spalvos pilvas ir dantyta ketera ant nugaros.

Daugelio rūšių paukščių patinai labai skiriasi nuo patelių, ypač jiems poruojantis. Gaiduko patinas paprastai nelabai skiriasi nuo patelės, tačiau pavasarį jo apdaras pasidaro puošnus, aiškiai skiriasi nuo patelės. Vikiteka