Rega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rega – pojūtis, kurio pagalba galima suvokti šviesą, spalvas, daiktų išsidėstymą erdvėje. Dažniausiai regima akimis, kurių tinklainėje susidaręs vaizdas regos nervu perduodamas į smegenų regos sritį.

Žmogaus akies sandaros lentelė[taisyti | redaguoti kodą]

Eilės nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Angliškas pavadinimas Aprašymas
1. Tinklainė Retina Retina Nervinis, juntamasis akies obuolio sluoksnis.
2. Gyslainė Choroidea Choroid Plona, minkšta membrana, kurioje gausus kapilarų tinklas.
3. Regos nervas Nervus opticus Optic nerve Jungia tinklainę su smegenimis.
4. Regos nervo diskas Discus nervi optici Optic disc Vieta, kur tinklainės ganglinių ląstelių aksonai išeina iš akies.
5. Stiklakūnis Corpus vitreum Vitreous humour Skaidri, bespalvė, drebučių konsistencijos masė.
6. Odena Sclera Sclera Skaidulinis akies obuolio dangalas.
7. Vandeninga terpė Humor aquosus Aqueous humour Skaidrus, drebučių pavidalo skystis.
8. Lęšiukas Lens Lens Dvigubai išgaubtos formos struktūra.
9. Rainelė Iris Iris Reguliuoja į akį patenkantį šviesos srautą.
10. Ragena Cornea Cornea Laužia šviesos spindulius.
11. Krumplynas Corpus ciliare Ciliary body Laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį.

Žmogaus regos mechanizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Atvaizdas žmogaus akyje formuojamas taip : optinė spinduliuotė, atispindėjusi nuo bet kurio daikto, į kurį žiūrime, taško, yra laužiama akies lęšiuko, akies optinių terpių: ragenos, kamerų skysčių ir stiklakūnio. Lūžę spinduliai susikerta tinklainėje, ir susidaro tikras, bet sumažintas ir apverstas daikto atvaizdas.

Toliau tinklainėje, kuri sudaryta iš keleto sluoksnių, vyksta šviesos signalų registracija: šviesa, veikdama jai jautrių ląstelių receptorius, sukelia juose fotochemines, reakcijas; tada ląstelėje generuojamas veikimo potencialas, kuris nervinėmis skaidulomis perduodamas į smegenų žievės regos centrus ir čia virsta regos pojūčiu (šviesos pojūčiu).

Akies tinklainėje yra dviejų tipų fotoreceptoriai: kūgeliai ir stiebeliai. Beveik visi kūgeliai išsidėstę centrinėje tinklainės dalyje ir sudaro vadinamąją geltonąją dėmę. Jie yra jautrūs spektro regimosios dalies optinei spinduliuotei, tačiau sugeria šviesą tiktai esant pakankamai dideliam tinklainės apšviestumui, taip pat garantuoja spalvinę regą.

Žmogaus akies tinklainėje yra trijų rūšių skirtingo jautrumo kūgeliai, kurie atsakingi už vienos iš trijų spalvų jutimą, t. y. jie skirtingai reaguoja į įvairios spektrinės sudėties šviesą, kurioje pačiomis įvairiausiomis proporcijomis susimaišiusios trys pagrindinės spalvos: žalia, raudona ir mėlyna. Akis yra jautriausia 555 nm optinei spinduliuotei, t, y. geltonai-žaliai šviesai. Stiebeliai yra išsidėstę periferinėse tinklainės srityse, labiau jautrūs šviesai ir garantuoja periferinį bei achromatinį regėjimą tamsoje.

Regos aštrumas[taisyti | redaguoti kodą]

Akies gebėjimą atskirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru mažu atstumu, apibūdina regos aštrumas. Jis charakterizuojamas mažiausiu kampiniu nuotoliu (regos kampu) tarp dviejų šviečiančių taškų, kuriuos akis dar išskiria. Normali akis, esant pakankamam objekto apšvietimui, skiria maždaug vienos kampinės minutės (ԑ= 1') dydžio objektus , pavyzdžiui, tokiu kampu matoma 1 cento moneta, esanti 7 m atstumu. Šis kampas yra paaiškinamas akies anatomine sandara.

Kadangi tinklainėje yra kūgeliai, kurių skersmuo yra 2-4 µm, o vienos minutės kampą atitinka 4-5 µm dydžio atvaizdas tinklainėje, todėl du artimiausius daikto taškus galima matyti atskirai tik tada, kai jų atvaizdas patenka į du skirtingus kūgelius, tarp kurių yra nors vienas nesudirgintas kūgelis. Jei dviejų taškų vaizdai yra vienas šalia kito esančiuose kūgehuosę, tai jie užsikloja ir susilieja, taip matyti tik vienas taškas. Normalus regos aštrumas lygus 1‘ tačiau jis gali būti ir geresnis ir tai nereiškia, jog akis turi ydą. Realus normalios akies regos aštrumas yra nuo 2‘ iki 4‘.

Pagrindiniai regos sutrikimai[taisyti | redaguoti kodą]

Trumparegystė[taisyti | redaguoti kodą]

Akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Esant trumparegystei, akies laužiamoji galia per stipri palyginus su akies ašies ilgiu, taigi vaizdas gaunamas neryškus.

Akis su trumparegystės sutrikimu



Toliaregystė[taisyti | redaguoti kodą]

Akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.

Akis su toliaregystės sutrikimu




Katarakta[taisyti | redaguoti kodą]

Akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių. Pagrindinis simptomas - neryški rega.

Daltonizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Įgimtas nesugebėjimas skirti kai kurių spalvų (dažniausiai žalios ir raudonos). Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu. Yda susijusi su tinklainės receptorių (kūgelių) nevisavertiškumu.

Informacijos šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • J.Butrimaitė, A.Dementjev, G.Dikčius, R.Gadonas, J. Jasevičiūtė, V. Karenauskaitė, V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius (2003). Vadovėlis Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams 1 dalis, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 212psl.
  • Akių ligos