Tikrieji pesliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Milvus
Juodasis peslys (Milvus migrans)
Juodasis peslys (Milvus migrans)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
( Falconiformes)
Šeima: Vanaginiai
( Accipitridae)
Pošeimis: Pesliai
( Milvinae)
Gentis: Tikrieji pesliai
( Milvus)
Binomas
Milvus
Lacépède, 1799

Tikrieji pesliai (Milvus) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos, peslių (Milvinae) pošeimio gentis. Priskiriami plėšriųjų paukščių kategorijai.

Tikrųjų peslių uodega: juodojo peslio kairėje, rudojo peslio dešinėje
Rudasis peslys (Milvus milvus)

Bendras apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vidutinio dydžio paukščiai su ilgais sparnais ir nepaprastai ilga uodega. Patelės šiek tiek stambesnės už patinėlius. Didžiausi, bet nežymiai didesni už juoduosius peslius gentyje yra rudieji pesliai, kurių kūno ilgis 60–72 cm, atstumas tarp abiejų išskėstų sparnų 145–179 cm, svoris nuo 750 g (pas smulkiausius patinėlius) iki 1,4 kg. (stambiausios pateles). Deda 3, kartais 2, rečiau 1 ar 4 ir išskirtiniais atvejais 5 kiaušinius. Peri 32 - 33 dienas, kol prasikala pirmieji jaunikliai.

Rūšys ir porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gentyje yra 2 arba 3 rūšys, kadangi egyptiniai pesliai Milvus aegyptius kartais laikomi atskira rūšimi. Genetiniai skirtumai tarp juodųjų ir rudųjų peslių nedideli ir tarp tikrųjų peslių (Milvus) genties tarpusavio kryžminimasis gana dažnas reiškinys. Žemiau tikrųjų peslių genties rūšys ir porūšiai:

Iš ankstyvojo pleistoceno (prieš 1,8 milijono - 780 tūkstančių metų) Ubeidijos archeologinėje gyvenvietėje randamų fosilijų žinomas ir pigmėjinis peslys (Milvus pygmaeus).

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodųjų peslių porūšių paplitimo arealas
Rudųjų peslių paplitimo arealas

Paplitę Europos, Azijos, Afrikos, Australijos žemynuose. Kai kurios tikrųjų peslių populiacijos gyvendamos atšiauresnėse vidutinių platumų klimato juostose prieš žiemą migruoja į šiltesnio klimato regionus ir sugrįžta perėjimui tik artėjant šiltam metų sezonui.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje 2 rūšys:

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta gyvu grobių arba dvėseliena - smulkiais paukščiais, graužikais, kirstukais, jaunais kiškiais, žiurkėnais, šikšnosparniais, kirmėlėmis, nedideliais ropliais, varliagyviais, žuvimis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]