Oksalo rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oksalo rūgštis
Oxalic acid.png OxalicAcid-stickAndBall.png OxalicAcid-spaceFilling.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Oksalo rūgštis
CAS numeris 144-62-7
Cheminė formulė H2C2O4 (bevandenis),
H2C2O4·2H2O (dihidratas)
Molinė masė 90,03 g/mol (bevandenis),
126,07 g/mol (dihidratas)
SMILES OC(=O)C(O)=O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda balti kristalai
Lydymosi t° 101-102 °C (dihidratas)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 9,5 g/100 mL (15 °C),
14,3 g /100 mL (25 °C),
120 g/100 mL (100 °C)
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

NFPA 704.svg

1
3
0
 
Žybsnio t° 166 °C
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai Oksalildichloridas,
Dinatrio oksalatas
Giminingos grupės

Oksalo rūgštis dar vadinama etano dirūgštimi arba rūgštynių rūgštimi. Tai cheminis junginys, kurio molekulinė formulė H2C2O4. Ši rūgštis turi dvi karboksigrupes: HOOC-COOH. Tai palyginti stipri organinė rūgštis, 10 000 kartų stipresnė už acto rūgštį.

Gryna oksalo rūgštis – bespalviai kristalai, besilydantys 189 °C. Oksalo rūgšties dihidratas lydosi 101,5 °C (staigiai šildant).

Gavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Laboratorijoje oksalo rūgštis yra gaunama azoto rūgštimi oksiduojant sacharozę, naudojant vanadžio pentoksidą kaip katalizatorių. Pramonėje oksalo rūgštis gaunama iš natrio arba kalio formiato, kaitinant jį 400 °C temperatūroje.

Paplitimas gamtoje[taisyti | redaguoti kodą]

Oksalo rūgštis ir jos druskos – oksalatai – yra labai paplitę junginiai, randami daugelyje augalų. Monokalio oksalato yra rūgštynėse, kiškio kopūstuose, rabarbaruose. Kalcio oksalato ypač gausu vandens augalijoje, grybuose, paparčiuose, kerpėse. Truputis jo visada aptinkama žmogaus šlapime, dažnai jis įeina į šlapimo pūslės bei inkstų akmenų sudėtį.

Saugumas[taisyti | redaguoti kodą]

Oksalo rūgšties perteklius dirgina virškinamojo trakto sieneles, o dideliais kiekiais yra kenksminga. Kadangi ji lengvai jungiasi su metalais, pvz., kalciu, ilgalaikis maisto su dideliais oksalo rūgšties kiekiais vartojimas gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą organizme. Saikingas oksalo rūgštį turinčių produktų vartojimas sveikam žmogui neturėtų kenkti.

Oksalo rūgšties LD50 yra apie 22 g žmogui, sveriančiam 60 kg.

Vikiteka