Algonkinai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Algonkinų paplitimas

Algonkinai – Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė, kalbanti algonkinų kalbomis: odžibviai, mikmakai, delavarai, kri, montanjai, naskapiai, čejenai ir kiti. Gyvena JAV ir Kanadoje (~260 tūkst. žmonių, 1998 m.).

Iki europiečių kolonizacijos algonkinų grupei priklausė sunaikintos moheganų, masačusetų ir kitos gentys. XVIII a. algonkinus sudarė 5 teritorinės grupės:

Dauguma algonkinų, atapaskų spaudžiami, traukėsi iš savo senųjų gyvenamųjų vietų (dabartinė šiaurės Kanada) į pietryčius ir stūmė iš ten indėnus sju. XVIII a. pr. buvo užėmę plotą tarp Atlanto, Hadsono įlankos, Didžiųjų Ežerų ir Ohajo upės; kai kurios gentys (paminėtini juodakojai) buvo pasiekusios Uolinius kalnus. Algonkinai vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste, rinko maistinius augalus. Gyveno vigvamuose. Dėvėjo drabužius iš sumedžiotų žvėrių odos ir kailio.[1]

Pagal išpažįstamas religijas algonkinų tarpe dažniausi katalikai ir protestantai (baptistai ir metodistai). Anksčiau buvo paplitęs šamanizmas, totemizmas, įvairūs medžioklės kultai. Pagrindinis kultas – tikėjimas į dievą Manitu. Šių senovinių tikėjimų tradicijos išlaikomos iki šių dienų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algonkinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 336 psl.