Babruiskas
| Babruiskas brus. Бабруйск, rus. Бобруйск |
|
|---|---|
  |
|
 |
|
  Babruiskas
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: |  Baltarusija |
| Sritis: |  Mogiliavo sritis |
| Rajonas: | Babruisko rajonas |
| Gyventojų : | 220 500 |
 Vikiteka: |
BabruiskasVikiteka |
| Kirčiavimas: | Babrùiskas |
Babruiskas arba Bobruiskas (brus. Бабруйск) – miestas prie Berezinos upės, apie 115 km į pietvakarius nuo Mogiliavo, Mogiliavo sritis, Baltarusija, Babruisko rajono centras. Balneologinis kurortas. 220 500 gyv. (2007 m.).
Mieste yra 3 teatrai, kraštotyros muziejus.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pirmą kartą paminėtas 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaištis Jogaila ir kunigaikštis Skirgaila patvirtino dar XIV a. pirmoje pusėje babruisko apylinkes užvaldžiusių Lietuvos didžiojo kunigaiščio Algirdo ir Kęstučio susitarimą dėl jų (ir pajamų iš jų) pasidalijimo per pusę – į Vilniaus ir Trakų dalis, kurias valdė atskiri kunigaikščių vietininkai ir vadinamieji senoliai. Toks pasidalijimas išsilaikė iki XVI a. antrosios pusės. XIV a. – XVIII a. Babruiske stovėjo pilis. 1502–1503 m. miestą nusiaubė Krymo totoriai, 1506 m. per Glinskio maištą ne kartą buvo apsupę maištininkai. XVI a. Babruiskui suteiktos Magdeburgo teisės, nuo 1565 m. seniūnijos centras. Iš pradžių priklausė didiesiems kunigaikščiams, vėliau didikų Radvilų, Goštautų, bajorų Tryznų giminėms. XVI a. – XVII a. išsiplėtė, 1620 m. Babruiske buvo 15 gatvių, 409 kiemai, malūnas, cerkvė, bažnyčia, miestą juosė medžio ir žemių sutvirtinimų gynybinė siena. 1630 m. įkurta Babruisko jėzuitų rezidencija, kuri veikė iki XVIII a. pabaigos. Per XVII a. – XVIII a. karus su Maskva ir švedais, per kazokų sukilimą Babruiskas suniokotas, jo reikšmė sumenko. 1793 m. prijungtas prie Rusijos imperijos, nuo 1795 m. apskrities centras. XIX a. pradžioje pilies vietoje pastatytoje Babruisko tvirtovėje rusų įgula 1812 m. atlaikė keturių mėnesių prancūzų apsiaustį. Nuo 1924 m. rajono, 1924–1930 m. ir apygardos, 1944–1954 m. ir srities centras. Per nacių okupaciją Babruiske ir apylinkėse išžudyta apie 100 000 žmonių.
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Miesto pavadinimas kilęs nuo nedidelio Babrujkos upelio, kuris vardą gavo pagal baltarusių k. žodį бобр – „bebras“.
Ekonomika [taisyti]
Yra upių uostas, geležinkeliai į Asipovičius, Žlobiną, Akciabrskį; plentai į Minską, Gomelį, Mogiliavą, Kalinkavičius, Slucką. Išvystyta medienos, mašinų (žemės ūkio mašinų, automobilių ir traktorių detalių bei agregatų, svarstyklių), statybinių medžiagų (gelžbetonis, stambiaplokščių konstrukcijų), medžio apdirbimo, baldų, faneros, odos, kailių, trikotažo, siuvimo, avalynės, maisto (konservų, aliejaus) pramonė, veidrodžių, meno dirbinių gamyba.
Kultūra, švietimas [taisyti]
Yra 4 technikumai. 3 teatrai. Liaudies kūrybos, kraštotyros muziejai.[1]
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||||||
| 1861 m. | 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1945 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 15 766 | 28 700 | 84 107 | 28 000 | 96 000 | 136 000 | 232 000 | 221 000 | 220 500 | ||
|
||||||||||
Sportas [taisyti]
Futbolas [taisyti]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Mindaugas Pažemys. Babruiskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 413 psl.
