Babruiskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Babruiskas
brus. Бабруйск, rus. Бобруйск
   Coat of Arms of Babruisk, Belarus.svg      Flag of Babruisk, Belarus.svg   
Babrujskcathedral.jpg
Šv. Mykolo cerkvė

Babruiskas
53°09′0″N 29°14′0″E / 53.15°N 29.23333°E / 53.15; 29.23333 (Babruiskas)Koordinatės: 53°09′0″N 29°14′0″E / 53.15°N 29.23333°E / 53.15; 29.23333 (Babruiskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Mogiliavo sritis Mogiliavo sritis
Rajonas: Babruisko rajonas
Gyventojų (2007): 220 500
Commons-logo.svg Vikiteka: BabruiskasVikiteka
Kirčiavimas: Babrùiskas

Babruiskas arba Bobruiskas (brus. Бабруйск) – miestas prie Berezinos upės, apie 115 km į pietvakarius nuo Mogiliavo, Mogiliavo sritis, Baltarusija, Babruisko rajono centras. Balneologinis kurortas. 220 500 gyv. (2007 m.).

Mieste yra 3 teatrai, kraštotyros muziejus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą paminėtas 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaištis Jogaila ir kunigaikštis Skirgaila patvirtino dar XIV a. pirmoje pusėje babruisko apylinkes užvaldžiusių Lietuvos didžiojo kunigaiščio Algirdo ir Kęstučio susitarimą dėl jų (ir pajamų iš jų) pasidalijimo per pusę – į Vilniaus ir Trakų dalis, kurias valdė atskiri kunigaikščių vietininkai ir vadinamieji senoliai. Toks pasidalijimas išsilaikė iki XVI a. antrosios pusės. XIV a. – XVIII a. Babruiske stovėjo pilis. 15021503 m. miestą nusiaubė Krymo totoriai, 1506 m. per Glinskio maištą ne kartą buvo apsupę maištininkai. XVI a. Babruiskui suteiktos Magdeburgo teisės, nuo 1565 m. seniūnijos centras. Iš pradžių priklausė didiesiems kunigaikščiams, vėliau didikų Radvilų, Goštautų, bajorų Tryznų giminėms. XVI a. – XVII a. išsiplėtė, 1620 m. Babruiske buvo 15 gatvių, 409 kiemai, malūnas, cerkvė, bažnyčia, miestą juosė medžio ir žemių sutvirtinimų gynybinė siena. 1630 m. įkurta Babruisko jėzuitų rezidencija, kuri veikė iki XVIII a. pabaigos. Per XVII a. – XVIII a. karus su Maskva ir švedais, per kazokų sukilimą Babruiskas suniokotas, jo reikšmė sumenko. 1793 m. prijungtas prie Rusijos imperijos, nuo 1795 m. apskrities centras. XIX a. pradžioje pilies vietoje pastatytoje Babruisko tvirtovėje rusų įgula 1812 m. atlaikė keturių mėnesių prancūzų apsiaustį. Nuo 1924 m. rajono, 19241930 m. ir apygardos, 19441954 m. ir srities centras. Per nacių okupaciją Babruiske ir apylinkėse išžudyta apie 100 000 žmonių.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pavadinimas kilęs nuo nedidelio Babrujkos upelio, kuris vardą gavo pagal baltarusių k. žodį бобр – „bebras“.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Yra upių uostas, geležinkeliai į Asipovičius, Žlobiną, Akciabrskį; plentai į Minską, Gomelį, Mogiliavą, Kalinkavičius, Slucką. Išvystyta medienos, mašinų (žemės ūkio mašinų, automobilių ir traktorių detalių bei agregatų, svarstyklių), statybinių medžiagų (gelžbetonis, stambiaplokščių konstrukcijų), medžio apdirbimo, baldų, faneros, odos, kailių, trikotažo, siuvimo, avalynės, maisto (konservų, aliejaus) pramonė, veidrodžių, meno dirbinių gamyba.

Kultūra, švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra 4 technikumai. 3 teatrai. Liaudies kūrybos, kraštotyros muziejai.[1]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2007 m.
1861 m. 1897 m.sur. 1939 m.sur. 1945 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m. 2007 m.
15 766 28 700 84 107 28 000 96 000 136 000 232 000 221 000 220 500


Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mindaugas Pažemys. Babruiskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 413 psl.