M14

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
M14
M14 afmil.jpg
Tipas automatinis šautuvas
Variantai M14E1, M14E2/M14A1, M14K, M21, M25, Mk 14 EBR, M1A
Konstruktorius John Garand
Šalis JAV
Sukurtas 1954 m.
Gamintas 1959-1964 m.
Naudotas Nuo 1957 m. iki dabar.
Naudotojai JAV, Lietuva, Pietų Korėja, Graikija, Kolumbija ir kitos.
Kalibras, mm 7,62 mm
Šovinys, mm {{{Šovinys}}}
Šaudymo sparta, n/min. 700-750 š/min.
Svoris, kg 4,4 kg (tuščias)

5,2 kg (su šoviniais)

Ilgis, mm 1181
Vamzdžio ilgis, mm 559 mm
Pradinis greitis, m/s 850 m/s
Taikymo tolis, m {{{Taikymo tolis}}}
Maks. šūvio nuotolis, m
Mechanizmas dujų nukreipimo, pasukamas užraktas
Dėtuvė 20 šov., dėžutinė

M14 šautuvas (angl. M14 rifle) – JAV automatinis šautuvas, naudojantis 7,62x51 mm NATO (.308 Winchester) šovinius. Automatinis šautuvas M-14 skirtas priešo gyvajai jėgai ir nešarvuotai technikai naikinti. Ginklas gali šaudyti pusiau automatiniu režimu. Oficialiai vadinamas angl. United States Rifle, 7.62 mm, M14.[1]

1959-1970 m. buvo pagrindinis JAV kariuomenės šautuvas[2], naudotas JAV armijos ir JAV Jūrų pėstininkų korpuso kaip pagrindinio ir tolesnio apmokymo bei kovinis ginklas daliniuose, buvusiuose JAV žemyninėje teritorijoje, Europoje ir Pietų Korėjoje. 1970 m. jį pakeitė 5,56 mm šautuvas M16. M14 iki šiol ribotai naudoja kai kurie koviniai JAV armijos, jūrų pėstininkų, karo laivyno ir oro pajėgų bei pakrantės apsaugos daliniai. Naudojamas ir kaip ceremoninis ginklas. M14 buvo paskutinis JAV armijos šautuvas, naudojantis standartinio šautuvinio kalibro šovinius. M14 bazėje sukurti JAV kariuomenės snaiperiniai šautuvai M21 ir M25. M-14 dar naudojamas garbės sargyboje.

M-14 veikia parako dujų nuvedimo iš vamzdžio principu. Dujų nuvedimo sistema yra po vamzdžiu ir turi trumpos eigos dujų stūmoklį. Šoviniai į lizdą paduodami iš 20 šovinių talpos dėžutės pavidalo dėtuvės. Bazinio šautuvo M-14 efektyvaus šūvio nuotolis – 480 m, o šautuvo su optika ir kojelėmis – 700 m.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

JAV SEAL karys su Mk.14 Mod.0

Šautuvas M14 yra automatinis ginklas su dujiniu automatikos varikliu ir maitinimu iš dėžutinės dėtuvės. Dujų nukreipimo sistema po vamzdžiu, trumpos eigos dujų stūmoklis yra stiklinės pavidalo. Parako dujos į dujų stūmoklį patenka pro angą vamzdyje ir angą stūmoklio sienelėje. Stūmokliui atsitraukus atgal kelis milimetrus dujų srautas į stūmoklio vidų automatiškai nutrūksta. Taip apsisaugojama nuo dujų pertekliaus ir ir automatikos veikimas tampa švelnesnis. Dujų stūmoklis neturi savo grąžinamosios spyruoklės. Stūmoklis judina po vamzdžiu esantį spynos rėmą, kuris ilga svirtimi susietas su pasukama spyna. M14 spyna konstrukcija primena M1 Garand spyną, ji užrakina vamzdį posūkiu dešinėn, tuomet du koviniai kyšuliai užsikabina už dviejų uokso išpjovų. Paprastas spynos kyšulys, sąveikaujantis su spynos rėmu, šautuve M14 pakeistas ritinėliu, kad sumažinti dilimą. Grąžinimo spyruoklė yra virš vamzdžio ir stumia spynos rėmą. Nuleidžiamasis-skeliamasis mechanizmas su gaiduku, kaip ir M1 Garand šautuve, tačiau papildytas įtaisu, leidžiančiu šaudyti serijomis. Uokso dešinėje pusėje virš nuleistuko yra šaudymo režimo perjungiklis. Kairėje uokso pusėje yra spynos stabdis, kuris sulaiko spyną atidarytą tuomet, kai dėtuvėje baigiasi šoviniai.

Dėtuvės dėžutinės, nuimamos, dvieilės, talpa – 20 šovinių. Dėtuves galia papildyti šoviniais neišimant dėtuvės, tam naudojamos standartinės 5 šovinių apkabos. šoviniai įstumiami naudojant uokso viršuje esančias kreipiamąsias apkaboms.
Saugiklio svirtelė yra nuleistuko lankelio priekyje. Taikymosi mechanizmą sudaro uokso užpakalinėje dalyje esantis reguliuojamas dioptrinis taikiklis ir vamzdžio laibgalyje esantis kryptukas, pridengtas kryptuko apsaugu.

Vamzdžio gale yra plyšinis liepsnos slopintuvas bei durtuvo tvirtinimo įtaisas.

Vamzdžio gale yra plyšinis liepsnos slopintuvas bei durtuvo tvirtinimo įtaisas. Apsodas medinis, su pusiau pistoletine rankena. Šautuvai M14A1 turi kitokios konstrukcijos apsodą – medinį, su pistoletine rankena ir buože, pakelta į vamzdžio ašies lygį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Springfield Armory M1A (savitaisis M14 variantas)

Antrojo pasaulinio karo kovos veiksmų patirtis parodė, kad to meto standartinis JAV kariuomenės šautuvas M1 Garand, nežiūrint visų privalumų, turi būti modernizuotas. Svarbiausi trūkumai:

  • Užtaisant dėtuvę (M1 Garande ji neišimama) į ją įstatomos 8 šovinių talpos apkabos, kurios po to neleidžia papildyti pustuštės šautuvo dėtuvės.
  • Iššaudžius dėtuvę iš šios išmetant apkabą pasigirsta aštrus garsas, kuris gali perspėti priešą, kad šaulys liko neužtaisytu šautuvu.
  • Šautuvo dujinio variklio judamos dalys ilgos ir gana sunkios, dėl jų judėjimo mažėja M1 Garand šaudymo glaustumas.

Dėl šių priežasčių dar Antrojo pasaulinio karo metais šautuvą M1 Garand ėmė tobulinti.

1944 m. amerikiečiai sukūrė prototipinį šautuvą T20, kuris gautas patobulinus M1 Garand šautuve:

  • Pridėta nuimama 20 šovinių automatinio šautuvo Browning M1918 dėtuvė,
  • Suteikta galimybė šaudytu automatiniame režime.

Jau po karo amerikiečiai ėmė kurti naują šovinį, kuris turėjo būti mažesnis, bet išlaikyti šovinio .30-06 (7,62×63 mm) balistiką. 6-tojo dešimtmečio pradžioje toks šovinys buvo sukurtas, tai buvo Т65. Praktiškai tai buvo tas pats šovinys .30-06, bet jo tūtelė buvo 12 mm trumpesnė, o šaunamasis užtaisas iš galingesnio parako, todėl balistika liko tokia pati.

Naujajam šoviniui, kuris 1954 m. amerikiečiams spaudžiant buvo standartizuotas NATO organizacijoje, buvo sukurtas kitas prototipinis šautuvas T37, kuris turėjo papildomą skirtumą – dujų nukreipimo vamzdelis pastumtas toliau nuo vamzdžio žiočių. Toliau tobulinant kuriamą šautuvą buvo sukurtas prototipinis modelis T44, kuris nuo T37 skyrėsi tuo, kad dujų nukreipimo sistemoje ilga dujų stūmoklio eiga pakeista trumpa eiga (37 mm).
Į ginkluotę priimtas šautuvas M14 visiškai tenkino JAV kariškius. Jis buvo pakankamai lengvas, turėjo didelį efektyvųjį šaudymo nuotolį, gerus šaudymo tikslumą ir kaunamąją gebą.

Kartu su šautuvu M14 į ginkluotę buvo priimtas ir naujas šautuvinis vamzdinis granatsvaidis M76 bei 66 mm kumuliacinė šautuvinė granata M31.[3].

Tačiau naujasis šautuvas pasirodė mažai tinkamas naujosioms karo sąlygoms, kas greitai paaiškėjo Vietnamo kare:

  • M14 buvo per ilgas kautynėms džiunglėse,
  • dėl didelės šovinių masės kariai galėjo nešiotis pernelyg mažai šovinių,
  • taikliai šaudyti serijomis buvo galima tik nuo kojelių ar panaudojus kitą atramą, ir tai tik nedideliais nuotoliais.

Daugelis šautuvų M14 kareiviams buvo išduoti su nuimtu šaudymo režimo perjungikliu, kad jų neitų perjungti į šaudymą automatiniame režime, nes toks šaudymas dėl menko taiklumo buvo šovinių švaistymas. Šaudžiusiųjų liudijimais šaudant iš 100 m nuotolio trečioji serijos kulka jau lėkdavo 10 m virš pradinio taikymo taško. Esant reikalo ugnies perjungiklį buvo galima grąžinti į vietą lauko sąlygomis.

Dėl nurodytų priežasčių JAV kariuomenė į ginkluotę skubiai priėmė naują automatinš šautuvą M16 tarpiniam šoviniui 5,56×45 mm. JAV Jūrų pėstininkų korpuse šautuvas M14 buvo pagrindinis iki 1967 m. M14 iki šiol naudoja JAV specialiųjų operacijų pajėgos (naudoja variantą Mk 14 Mod 0 Enhanced Battle Rifle). M14 pagrindu JAV buvo sukurtas savitaisis armijos snaiperinis šautuvas M21.

Automatinis šautuvas M14 JAV pradėtas gaminti 1957 m. Iki 1964 m. buvo pagaminta 1 380 000 vienetų.

Šis ginklas buvo išbandytas Vietname. Jis buvo per sunkus kaip pėstininko ginklas, didelis šovinių svoris ribojo padalinių turimą šaudmenų kiekį. Automatinė ugnis buvo neefektyvi dėl didelės atatrankos, todėl daugeliu atvejų buvo užblokuota automatinės ugnies funkcija. JAV ir kai kuriose kitose kariuomenėse modifikuotas M14 ir toliau buvo naudojamas kaip snaiperinis šautuvas.

Lietuvoje taip pat buvo mėginta pritaikyti šį ginklą snaiperių poreikiams. Lietuvoje modifikuotas M14 skirtas naikinti pasirinktiems objektams. Kauno „Pergalės koncerne“ buvo pagaminta buožė, optinio ir naktinio matymo prietaiso laikiklis ir kojelės.

Naudotojai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Headquarters, Department of the Army. TM 9-1005-223-10, Operator's Manual for Rifle, 7.62-mm, M14, W/E (1005-589-1271); Rifle, 7.62-MM, M14A1, W/E (1005-072-5011); Bipod, Rifle, M2 (1005–71 1–6202) w/ Change 2. Washington, DC: Headquarters, Department of the Army, 1973
  2. FM 23-8, 1969
  3. Н.Р. Андреев, Н.И. Гришин. Пехотный батальон армии США. М., Воениздат, 1964. стр.39
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 M14 Rifle History. Retrieved on September 24, 2008.
  5. http://img829.imageshack.us/img829/5735/benjaminrobertssmithsas.jpg
  6. SAGE M14 EBR, M1A, Mk14, MOD 0, MOD 1, MOD 2, M39 EMR, M4, SOCOM II, TACOM-RI, M14ALCS, PMRI, EBR,: Mk14 Mod 0 / Australian SASR soldier Receives VC. Sageebr.com. Retrieved on 2011-09-27.
  7. Illegal parameters. 111.125.172.46. Retrieved on 2011-09-27.
  8. 8,00 8,01 8,02 8,03 8,04 8,05 8,06 8,07 8,08 8,09 8,10 Jones, Richard (2009). Jane's Infantry Weapons 2009–2010. Jane's Information Group, 893–901.
  9. Eesti Kaitsevägi – Tehnika – Täpsuspüss M14-TP. Mil.ee. Retrieved on 2011-09-27.
  10. World Infantry Weapons: Estonia. Worldinventory.googlepages.com. Retrieved on 2011-09-27.
  11. Modern Firearms' TEI M89SR Page. Retrieved on September 24, 2008.
  12. (liet.) Lietuvos kariuomenė :: Ginkluotė ir karinė technika » Automatiniai šautuvai » Automatinis šautuvas M-14. Kariuomene.kam.lt (2009-04-17). Retrieved on 2011-09-27.
  13. "M14 rifle / Mk.14 Mod.0 Enchanced Battle rifle (USA)."
  14. 자유사진자료실. Retrieved on September 24, 2008. kor. {{{1}}}
  15. M14SE Crazy Horse and MK14 SEI Rifles: Smith Enterprise, Inc. Smithenterprise.com. Retrieved on 2011-09-27.
  16. Capt. Kelly Sweeney (October-November 2008). "Mariners need to be able to defend themselves against pirates." Professional Mariner. Nuoroda tikrinta 2011-10-26.
  17. Goodwin, Liz (2012-02-28). "Fighting drugs and border violence at Arizona’s Organ Pipe Cactus National Monument: What about the ranger’s M14 rifle, Yogi?." The Ticket/Yahoo News. Nuoroda tikrinta 17:35, Tuesday February 28, 2012 (UTC).
  18. Gander, Terry J.; Hogg, Ian V. Jane's Infantry Weapons 1995/1996. Jane's Information Group; 21 edition (May 1995). ISBN 978-0710612410.