Šovinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šoviniai. Pirmi trys skirti pistoletui, vduriniai trys – šautuvui, dešinėje du – lygiavamzdžiui šautuvui

Šovinys – šaulių ginklų ir mažo kalibro patrankų šaudmuo, sudarytas iš tūtos (tūtelės), kurioje subertas parako užtaisas, kurios dugne įtaisyta kapsulė, o kaklelyje – kulka ar sviedinys.

Šovinių klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal paskirtį:

  • koviniai – skirti kariams kauti, karo technikai naikinti ir kitokioms kovinėms užduotims atlikti
  • pagalbiniai:
    • mokomieji
    • tuštieji
    • praktiniai
    • bandomieji
  • medžiokliniai – skirti medžiojamiems gyvūnams ar naikinamiems kenkėjams kauti.
  • sportiniai
  • trauminiai – nemirtinieji šoviniai, skirti riaušėms malšinti ir pan. veiklai.
  • darbiniai – naudojami šaunamųjų ginklų tipo įrankiuose, pvz., statybiniuose pistoletuose, kuriais įšaunamos vinys.

Pagal tūtos buvimą:

  • tūtiniai – įprastiniai, turintys tūtą ar tūtelę.
  • betūčiai – neturintys tūtelės, jos vieta užima presuotas specialios parako tipo medžiagos blokelis. Tai kol kas eksperimentiniai šaulių ginklų šoviniai.

Pagal ginklo tipą[taisyti | redaguoti kodą]

Šautuvų šoviniai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai graižtvinių šautuvų šoviniai, pradedant 5,45×39R ir baigiant 12,7×108. Pastaruosius šovinius dažniausiai naudoja kulkosvaidžiai, bet naudoja ir galingi snaiperiniai šautuvai. Snaiperiniams šautuvams skirti šoviniai paprastai gaminami itin tiksliai, kad padidintų taiklumą. Šautuvų šoviniai paprasti pasižymi dideliu galingumu ir jais gali būti šaudoma dideliais nuotoliais – iki kilometro ir toliau.

Dalis šiuolaikinių šautuvų naudoja pamažinto galingumo šovinius. Tai vadinamieji tarpiniai šoviniai. Tarpinių šovinių naudojimas skiria šturmo šautuvus (angl. assault rifles) ir paprastus didesnio kalibro šautuvus. Pagal tarybinę/rusišką klasifikaciją automatiniai ginklai, naudojantys tarpinius šovinius, priskiriami automatams, o pagal vakarietiškas klasifikacijas – šturmo šautuvams.

Pistoletų šoviniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pistoletų šoviniai naudojami artimam mūšiui (iki 100 m), turintys trumpas tūteles ir atitinkamai mažesnius parako užtaisus. Kalibrai įvairūs, mažiausi prasideda 4,25 mm Lilliput bei 4,6×30 mm H&K ir baigiasi .50 Action Express (12,7×33 mm AE).

Populiarūs kalibrai yra 9×19 mm Parabellum, 7,62×25 mm Tokarev, .357 SIG; 9×18 mm Makarov; 10 mm AUTO; .40 S&W; .45 ACP (kitaip 11,43×23 mm Automatic Colt Pistol); .50 Action Express.

Pistoletų šoviniai paprastai naudojami pistoletuose-kulkosvaidžiuose.

Kulkosvaidžių šoviniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kulkosvaidžiuose nuo seno naudojami šautuvų šoviniai. Stambaus kalibro kulkosvaidžiai naudoja ir galingus šovinius, kurių kalibras viršija 12 mm. Pvz., rusiški kalibrai 12,7×108 mm R ir 14,5×114 mm R, vakarietiški .50 BMG (12,7x99 mm NATO).

Revolverių šoviniai[taisyti | redaguoti kodą]

Revolveriai dažnai naudoja tuos pačius šovinius, kaip ir pistoletai. Tačiau egzistuoja ir grynai revolverių šoviniai. Tokių šovinių pavyzdžiu yra 7,62×38 mm R (rusiškas nagano šovinys), .357 Magnum (9,1×40 mm Magnum) ir kiti.

Tarpiniai šoviniai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai šoviniai, kurių galingumas tarpinis tarp pistoletų ir šautuvų šovinių. Pistoletų šovinių galingumas paprastai neviršija 700 J, šautuvų šovinių – 3000 J ir daugiau. Tuo tarpu tarpinių šovinių galia yra 1400–2000 J. Jie tinka šaudyti 300–500 m nuotoliu.

Pirmieji tokie šoviniai 1941 m. buvo panaudoti JAV savitaisiame karabine M1 Garand. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietija sukūrė 7,92×33 mm Kurz. Labai žinomas rusiškas 7,62×39 mm Soviet.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis vientisinis šovinys su popierine tūta sukurtas XIX a. 5-me dešimtmetyje, su metaline tūta – 7-me dešimtmetyje.

Antrojo pasaulinio karo metais buvo sukurti tarpiniai, o po jo – mažojo impulso šoviniai. Kuriami vadinami betūčiai šoviniai.

Šoviniai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje, 1918 m. atkūrus valstybingumą, pirmaisiais metais šoviniai buvo gaunami ar perkami kartu su ginklais Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje ir patekdavo į kariuomenę kaip karo grobis. Modernizavus ir suvienodinus ginkluotę (1936 m.), šoviniai buvo gaminami Linkaičiuose, Linkaičių artilerijos dirbtuvėse.

2001 m. Vijūkuose (Kauno raj.) pastatyta šovinių gamykla (Giraitės ginkluotės gamykla), kurioje pradėti gaminti NATO standartus atitinkantys šaulių ginklų šoviniai.

Vikiteka