Ginklo gaidukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dagtinės muškietos gaidukas su dagčiu.
Titnaginis pistoletas su atlaužtu gaiduku su titnagu.

Ginklo gaidukas (rus. курок; angl. hammer, cock) – šaunamojo ginklo skeliamojo mechanizmo dalis, kartu su kitomis detalėmis dalyvaujanti padegant šovinio sviedžiamąjį parako užtaisą. Šiuolaikiniuose ginkluose gaidukas dažnai būna plaktuko formos. Nuspaudus nuleistuką suspaustos kovinės spyruoklės varomas gaidukas sukasi apie savo ašį ir smogia į kapsulę (tiesiogiai ar per skiltuvą).
Dažnai gaiduku vadina kitą skeliamojo mechanizmo detalę – nuleistuką.

Dagtiniuose ginkluose gaidukas dažnai buvo išlenktos svirties formos detalė, prie kurios vieno galo buvo tvirtinama dagtis, o kitas galas (svirtelė) buvo nuleistuko analogas. Nuleistuko galą paspaudus kita gaiduko dalis prispausdavo rusenantį dagtį prie parako lentynėlės.
Titnaginiuose ginkluose gaidukas su titnagu smūgiavo į skiltuvą, o kapsuliniuose – į kapsulę.

Neautomatiniuose ginkluose gaiduku vadinama skiltuvo galvutė su kovine užkaba, o šiuolaikiniuose automatiniuose ginkluose – judanti detalė, kuri kovinės spyruoklės veikiama smogia į skiltuvą.

Pagal gaiduko vietą ginkle ginklai skirstomi į dvi grupes:

  • ginklai su atviru gaiduku. Ginklo drūtgalio gale lauke kyšo gaiduko kyšulys, kurį spaudžiant galima užvesti gaiduką. Toks gaidukas palengvina pistoleto užtaisymą pirmajam šūviui. Žiūrint į gaiduko kyšulį galima atpažinti, ar gaidukas užvestas.
  • ginklai su uždaru gaiduku. Pistoletai su uždaru gaiduku tinka šaudyti iš kišenės ar iš užančio, nes uždaras gaidukas negali įsipainioti pamušale, kas pasitaiko pistoletams su atviru gaiduku.