Lietuvos valdovų rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valdovų rūmai (Žemutinė pilis)
Valdovų rūmų pietinis korpusas
Valdovų rūmų pietinis korpusas
Vieta Vilnius
Įkurtas 1530 m.
Rūmų stilius Renesansas
Bajorų giminės Gediminaičiai
Pastatų būklė Atkuriami
Savininkas Vilniaus pilių rezervatas

Lietuvos valdovų rūmai (pilnas pavadinimas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus žemutinėje pilyje) – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.

Rūmai atstatyti 2002−2009 m. laikotarpiu pagal 1520−1530 m. šioje vietoje statytų renesanso stiliaus rūmų pavyzdį. Pastatas priklauso Vilniaus pilių rezervatui, jame įsikūręs nacionalinis muziejus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Valdovų rūmai XV-XIX a. pr.[taisyti | redaguoti kodą]

XV a. pab. – XVI a. pr. Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus

Vienas iš Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorių – olandas Petras Nonhartas (vok. Peter Nonhardt).

1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.

XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.

Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas, gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.

Šliosbergo namas ir Valdovų rūmų atkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

1831 m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. 1854 m. pastatas rekonstruotas ir jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba[1]. XIX a. antroje pusėje tvirtovė panaikinta, o jos vietoje įrengtas parkas. XX a. pradžioje Šliosbergo namas buvo rekonstruotas eklektiniu stiliumi.

19441987 m. pastate veikė Pionierių rūmai. 1964 m. tiesiant šilumos trasą į Šliosbergo namą buvo atrasti Valdovų rūmų rūsiai. 1976 m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. 1983 m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.

1987 m. nusprendus Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki 2009 m. Atkuriant Valdovų rūmus Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas (palikta tik antro aukšto salė, dalis eksterjero ir rūsiai).

Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimu šiuo metu rūpinasi Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija ir Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skiriantis per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis Juozas Kazickas.

2009 m. nebaigtuose įrengti rūmuose įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, įvyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija.

2013 m. liepos 6 d. buvo atidarytas rūmų A korpusas.

Valdovų rūmai ir jų atstatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos, šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]