Lietuvos valdovų rūmai
| Valdovų rūmai (Žemutinė pilis) | |
|---|---|
 |
|
| Vieta | Vilnius |
| Įkurtas | 1530 m. |
| Rūmų stilius | Renesansas |
| Bajorų giminės | Gediminaičiai |
| Pastatų būklė | Atkuriami |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus žemutinėje pilyje, Lietuvos valdovų rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. Priklausiusi didžiajam Lietuvos kunigaikščiui ir nugriauta 1799 − 1801 m. Rusijos imperijos administracijos iniciatyva.
Šiuo metu šiuo pavadinimu vadinami rūmai atstatyti 2002 − 2009 m. laikotarpiu pagal 1520 − 1530 m. šioje vietoje statytų renesanso stiliaus rūmų pavyzdį. Pastatas priklauso Vilniaus pilių rezervatui, jame įsikūręs Lietuvos nacionalinio statusą turintis muziejus.
Istorija [taisyti]
Valdovų rūmai buvo Žygimanto senojo, Žygimanto Augusto, Zigmanto ir Vladislovo Vazų rezidencija. 1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti Valdovų rūmai. XVIII a. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai. Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas, gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
1831 m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. XX a. pradžioje namas buvo rekonstruotas eklektiniu stiliumi. 1964 m. tiesiant komunikacijas į Šliosbergo namą buvo atrasti Valdovų rūmų rūsiai. 1976 m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. 1983 m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai. 1987 m. nusprendus Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie yra tęsiami iki šiol.[1]
Atkuriant Valdovų rūmus Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas (palikta tik antro aukšto salė, dalis eksterjero ir rūsiai).
Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimu šiuo metu rūpinasi Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija ir Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skiriantis per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis Juozas Kazickas. 2009 m. nebaigtuose įrengti rūmuose įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. 2009 m. liepos 6 d. įvyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija Rūmų atkūrimo A dalies darbus tikimasi užbaigti iki 2013 m. gegužės 15 d., nes liepą Lietuva perims pirmininkavimą Europos Tarybai ir atkurtuose rūmuose vyks reprezentaciniai renginiai.
Valdovų rūmai ir jų atstatymas [taisyti]
-
Griuvantys rūmai XVIII a. paveiksle
-
Rūmų vaizdas Napoleono Ordos piešinyje
-
Rūmų piešinys 1872 m.
-
Lietuvos valdovų rūmų maketas
-
Valdovų rūmų rūsiai
-
-
-
-
-
Vidinis kiemas
-
Valdovų rūmai 2009 m.
-
Valdovų rūmų atidarymas
Nuorodos, šaltiniai [taisyti]
- Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
- Valdovų rūmų paramos fondas
- VĮ Vilniaus pilių direkcija
- Jaunieji piliečiai rūpinasi Valdovų rūmų projektu
