Ariogalos dvaras
| Ariogalos dvaras | |
|---|---|
 |
|
| Vieta | Ariogala |
| Įkurtas | XIX a. pr. |
| Bajorų giminės | Tautvilos-Blinstrubai, Šemetos, Mileriai, Morkiai |
| Savininkas | UAB „Hillcrest“ (Stasys Bružas) |
Ariogalos (Čėkuvos) dvaras - dvaras Raseinių rajone šalia Ariogalos (lenk. Ejrogala) miestelio.
[taisyti] Istorija
Vytauto laikais Ariogala buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvaru. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras vadintas Čechavos, Čehuvos, Čehovo, Čėchavos ir Čekavos vardais.
XVII a. dvaro jau nebebuvo, taip vadintas tik Tautvilų-Blinstrubų valdomas palivarkas.
XVIII a. pabaigoje dvarą valdė Šemetos (lenk. Szemiot). Tačiau 1863 m. sukilime dalyvavo du Šemetų sūnūs, jie buvo suimti, o dvaras sekvestruotas.
Naująją dvaro savininke 1868 m. tapo Lidija Miler, po jos mirties 1902 metais dvarą kartu su Daugėliškių ir Gaiželės palivarkais paveldėjo A. Mileris, kuris neva gyvenęs Prancūzijoje, o vienas iš dvaro valdytojų buvęs Belazaras. Kai kurių šaltinių teigimu vėliau dvaras priklausęs Morkui.
1940-1951 m. dvare įkurta vidurinė mokykla, o 1963 m. rekonstravus įsteigta Ariogalos tuberkuliozinė ligoninė.
Atkūrus nepriklausomybę dalis dvaro sodybos grąžinta broliams Morkiams, tačiau šie ją pardavė UAB „Hillcrest“ (įgaliotas asmuo Stasys Bružas).
[taisyti] Nuorodos
- Ariogalos, Čekuvos dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)
- Ariogala. Nauji atradimai (miestai.net)
- Miesto Vitrina # 38 - Čekuvos dvaras
- Čekuvos dvarą lydinti juoda skraistė
- Ejragoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 318 psl. (lenk.)
