Juozas Kazickas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Petras Kazickas
Gimė: 1918 m. birželio 16 d. (95 metai)
Čiornaja Padinoje, Saratovo gubernijoje, Rusijoje
Veikla: lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai:

Juozas Petras Kazickas (g. 1918 m. balandžio 16 d. Čiornaja Padinoje, Saratovo gubernijoje, Rusijoje) – lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Seneliai – 1863 m. sukilimo dalyviai, 1883 m. ištremti į Rusijos Čiornaja Padinos kaimą, (kur ir gimė J. Kazickas). Su tėvais 1922 m. grįžo į Lietuvą. 19371940 m. studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniaus universitete. Pastarajame susipažino su būsima žmona Aleksandra, 1942 m. gavo ekonomisto diplomą ir dirbo Vilniaus savivaldybės įmonėse. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė į Vokietiją, iš ten – į JAV. 1951 m. Jeilio universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. Dirbo profesoriaus asistentu Džordžtauno universitete ir JAV Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijose konsultantu. Aktyviai dalyvavo išeivijos gyvenime.

Pasitraukęs iš akademinės veiklos, užsiėmė prekyba anglimi ir nafta, įkūrė bendrovę Neris ir tapo klestinčiu verslininku. Įvairių bendrovių ir šalių vyriausybių (daugiausiai Indijos) konsultantas, investicinių fondų ir bankų dalininkas bei direktorius. Po 35 metų grįžo į Lietuvą ir 1991 m. įkūrė pirmąją Baltijos šalyse privataus kapitalo telekomunikacijų bendrovę „Litcom“ (dab. „Omnitel“, vėliau šią įmonę įsigijo skandinavų firma „TeliaSonera“). J. Kazickas pritraukė į Lietuvą nemažai stambių investuotojų iš JAV: „Philip Morris“, „Coca-Cola“, „Motorola“, taip pat koncerną „Williams“. Jo turtas 2006 m. buvo vertinamas vienu milijardu litų. [1] Nenuilstamai rūpinosi Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimu: konsultavo Respublikos vyriausybę, organizavo Lietuvos vadovų susitikimus su JAV ir Vakarų Europos vadovybe, rengė JAV finansinių fondų atstovų vizitus į Baltijos šalis.

J. Kazickas teigia perėjęs kelią „nuo kieto gulto nešildomame kumetyne Užpalių kaime iki tviskančių maharadžos rūmų ir prestižiškiausių Amerikos klubų“; pasiekė verslo aukštumas bei tapo laimingu, laikydamasis visai paprastų principų – dešimties Dievo įsakymų. [2]

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Juozas Kazickas vedęs: žmona Aleksandra; dukra Jūratė, sūnūs – Juozas ir Kęstutis Aleksandras. Pastarasis (g. 1976 m.) baigęs universitetą, išvyko į kelionę po pasaulį ir netikėtai buvo rastas negyvas Katmandu viešbutyje Nepale. Palaikai, dar prieš atvykstant jų pasiimti, jau buvo kremuoti, todėl žūties aplinkybės nebuvo iki galo ištirtos. Jėzuitai Kęstučio atminimui Katmandu mieste Kazickų šeimos lėšomis pastatyta bažnyčią, kurios pagrindiniame altoriuje paauksuotomis raidėmis užrašyta – „Kęstučio Aleksandro Kazicko atminimui“. Tragiški įvykiai sukrėtė J. Kazicką ir paskatino dar labiau gilintis į dvasinius dalykus bei imtis įvairių labdaros projektų. 2000 m. Kazickas tapo Golgotos kelio Jeruzalėje restauravimo vienu svarbiausių rėmėjų.

Filantropija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasitraukęs iš aktyvios veiklos, užsiėmė įvairiais labdaros ir paramos projektais. Kartu su dukterimi Jūrate įsteigė Kazickų šeimos labdaros fondą, kuris veikia ir Lietuvoje. Fondas remia švietimo programas kompiuterine technika aprūpinant Lietuvos mokyklas, moksleivių programavimo konkursus. J. Kazicko fondas buvo ir Olimpinių žaidynių mecenatas. J. Kazickas tapo vienas iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų; įsteigė premiją žurnalistams, prisidedantiems prie Valdovų rūmų atstatymo. [3]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Juozas Kazickas. Vilties kelias (memuarai, kartu su V. Bartasevičiumi), 428 psl. V.: Tyto alba, 2002. ISBN 9986-16-236-X

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. BNS ir Lietuvos Ryto 2006.06.16 d. informacija
  2. Dalia Jazukevičiūtė. Žmogus, kurio troškimai išsipildo Žurnalas Veidas 2002.07.18 Nr. 29
  3. Dr. Juozo Kazicko premija žurnalistams

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]