Degsnio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Degsnio dvaras
Dvaro rūmai iš ŠR pusės
Dvaro rūmai iš ŠR pusės
Vieta Degsnys
Įkurtas rūmai statyti XIX a. viduryje
Bajorų giminės Kozielos-Poklevskiai
Pastatų būklė išlikę nerestauruoti rūmai ir pagalbiniai pastatai
Savininkas šiuo metu dvaras pardavinėjamas

Degsnio dvaras - dvaras Utenos rajone, Degsnio kaime, į pietus nuo Antandrajos, esantis kairėje kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis  atkarpos Utena–Zarasai pusėje, šalia krašto kelio  4912 .

Šiuo metu išlikęs nerestauruoti centriniai dvaro rūmai ir pagalbiniai pastatai. Dvarui priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 palivarkai, 7 kaimai. Dvaro laukuose yra 3 piliakalnėliai, kalbama, kad likę nuo kovų su Livonija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Kozielos-Poklevskiai (lenk. Koziełł-Poklewski) - kalbama, kad jie gyvenę čia nuo Ivano Rūsčiojo (1530-1584) laikų, tik vėliau priėmę katalikybę.

1872 m. Kozielos užgrobė Novynos viensėdį prie Toleikių kaimo. Ūkininkai išvijo naują šeimininką, bet ponai pasikvietė žandarus.

1882 m. vasarą dvare subruzdo valstiečiai – atsisakė į dvarą eiti lažo, mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius. Valstiečiai pasipriešino dėl servitutų – teisės į ganyklas. Buvo pasitelkta caro kariuomenė ir valstiečiai nubausti.

Dvaro svirnas nuo kelio (šiaurės) pusės

Degsnėnus 1889 m. kartu su Jotaučių dvaru bei Kastulyne Utenos valsčiuje valdė trys dvarininko kataliko Povilo Kozielos-Poklevskio sūnūs (jie kartu turėjo 778 dešimtines dirbamos, 81 nedirbamos, 380 dešimtinių miško (iš viso 1244 dešimtines) žemės):

  • Steponas - valdė Degsnio dvarą, ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. Dvare buvę knygų pilnos spintos, turėjo paveikslų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos kunigaikščiai.
  • Tomas - valdė Kastulynę, buvęs apsišvietęs, nevedęs, turėjęs daug senų knygų. Palaidotas Taukelių koplyčioje.
  • Adomas - valdė Jotaučių dvarą, palaidotas Sudeikiuose.

Taip pat dvaras turėjo 4 karčemas: Kirkliuose, Degučiuose, Rukliuose ir Sudeikiuose, o dvare – bravorą.

Iš dvaro buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami dvarininkai). Vėliau Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkai 2 valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai. Poklevskių-Kozielų giminė buvo palaidota bažnyčios šventoriuje (yra išlikę paminklai). Prieš pastatant Sudeikių bažnyčią jie melsdavosi Taukelių akmeninėje koplyčioje, kur buvęs altorėlis. Utenos kunigo Adomo Vyšniausko laikais iš Bikuškio koplyčios viskas buvo pervežta į Sudeikių bažnyčią.

1923 m. dvare buvo 5 ūkiai, 80 gyventojai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]