Gedimino pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°41′12″N 25°17′27″E / 54.68667°N 25.29083°E / 54.68667; 25.29083

Gedimino pilies bokštas

Vilniaus aukštutinės pilies liekanos stūkso Vilniuje, Gedimino kalno ovalioje aikštelėje, kurios ilgis 110–120 m, plotis 50-60 m.

Kalno aukštis nuo papėdės yra 47-48 m. Kalno šlaitai – statūs (35'-40'), todėl ši pilis būdavo sunkiai įveikiama priešams.

Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui.

Legenda[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus pilys iš oro baliono

Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja graži legenda. Vieną kartą kunigaikštis Gediminas išvykęs medžioti ir apsistojo Šventaragio slėnyje. Užmigęs susapnavo nuostabų sapną – ant kalno Neries ir Vilnios upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų. Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. Lizdeika išpranašavo, kad jog ten, kur staugė vilkas, išaugs gražus ir didis miestas, o žinia apie jį pasklis visame pasaulyje.

Statyba[taisyti | redaguoti kodą]

Gedimino bokštas 1906 m.

Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. 14131414 m. Lietuvoje lankęsis Prancūzijos diplomatas Ghillebert de Lannoy taip aprašė tuometinį Vilnių: "pilis stovėjusi ant smėlingo kalno, buvusi medinė, sutvirtinta plytomis, akmenimis ir žemėmis. Pilis ir kiti mediniai jos pastatai aptverti, tačiau pats Vilniaus miestas atviras – jis neturi gynybinių sienų. " Kunigaikštis Gediminas, norėdamas pilies kalną iš visų pusių apsupti vandeniu, įsakė iškasti perkasą ir pripildyti ją vandens. Taip atsirado naujoji Vilnios vaga, juosianti kalną iš rytų pusės. 1419 m. kilus gaisrui, medinė pilis sudegė. Atstatant ją naudotos jau tvirtesnės medžiagos – akmenys ir plytos. Akmenys buvo neskaldyti. Jiems ir plytoms surišti naudotas kalkių skiedinys. Naujoji pilis buvo gotikinio stiliaus, mūrinė, su trimis bokštais, reprezentaciniais rūmais ir ūkiniais pastatais. Vakarinis, iki mūsų laikų išlikęs bokštas buvęs keturių aukštų. Apačioje – keturkampis, aukščiau – aštuoniakampis. Šiaurinės pilies bokštas, kurio teliko tik liekanos, buvęs mažesnis. XVI a. pilis dar taisyta, perstatyta, tačiau pirminis jos vaizdas iš esmės nepakito. Iš vieno XVI a. piešinio matyti, kad tuomet ji jau turėjusi tik du apvalius trijų aukštų bokštus. Ją supo ginamieji rūmai su šaudymo angomis. XVII a. Aukštutinė pilis buvo apleista, joje įrengtas bajorų kalėjimas. XVII-XVIII a. per karus su Rusija pilis smarkiai apgriauta ir daugiau neatstatyta.

Restauracija[taisyti | redaguoti kodą]

19481949 m. restauruotas Aukštutinės pilies vakarinis bokštas, dabar vadinamas Gedimino vardu. Trijuose bokšto aukštuose įrengtas pilies muziejus, o viršuje – apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria plati miesto panorama. 1995 m. Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija atliko Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukciją, taip pat sutvirtino šlaitą bei takus į Gedimino pilį, įrengė apšvietimą. Po šių darbų buvo atnaujinta ekspozicija Gedimino pilies bokšte. Gedimino pilies bokštas – labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ingrida Semaškaitė. Lietuvos pilys ir dvarai. – Vilnius: Algimantas, 2005 m. 216–217 psl.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilnius iš paukščio skrydžio – Miestai.net


Commons-logo.svg Vikiteka: Gedimino pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Commons-logo.svg Vikiteka: Gedimino pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka