Zabielų rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°53′47″N 23°53′07″E / 54.89639°N 23.88528°E / 54.89639; 23.88528

Zabielų rūmai
Rotušės aikštė. Centre matoma dalis Zabielų rūmų fasado (XIX a., Napoleonas Orda)
Rotušės aikštė. Centre matoma dalis Zabielų rūmų fasado (XIX a., Napoleonas Orda)
Vieta Kauno senamiestis
Įkurtas XVII a.
Rūmų stilius Barokas
Bajorų giminės Zabielos
Pastatų būklė Restauruotas
Savininkas Restoranas "Medžiotojų užeiga"

Zabielų (namas) rūmai – pastatas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo gatvės ir Rotušės aikštės kampe (Rotušės a. 10). Šiuo metu čia veikia restoranas „Medžiotojų užeiga“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XVII–XVIII a. rūmai priklausė Kauno pavieto maršalkos Zabielos šeimai. 1796 m. atiteko S. Maištavičiui, pastatas rekonstruotas. XIX a. pabaigoje valdą įsigijo Karlas Fišeris. Jo iniciatyva iš vakarų pusės buvo prijungtas mūrinis korpusas. 1801 m. namą nupirko prelatas Juškevičius. 1933 m. pastatas suremontuotas, nekeičiant klasicistinių formų perstatytos prieangio kolonos.

Rūmai Rotušės a. 10, 2012 m.

Zabielų rūmuose dažnai lankydavosi poetas Adomas Mickevičius. 18841897 m. name gyveno lietuvių poetas, vyskupas Antanas Baranauskas. 19301932 m. šio namo antro aukšto vakarinėje dalyje gyveno muziejininkas, menotyrininkas Paulius Galaunė ir Valstybės teatro solistė, pedagogė Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė.

19611964 m. Zabielų namas rekonstruotas (archit. Dalija Zareckienė). Jo fasade išryškinti renesanso bruožai, namas nutinkuotas juosvu smulkintos anglies ir pelenų tinku. Pastato pirmame aukšte architektas Vytautas Parčiauskas suprojektavo „Medžiotojų užeigą“ (atidaryta 1965 m.). 19731974 m. antrame aukšte pagal to paties architekto projektą įrengtos Juodoji ir Baltoji menės. [1] [2]

2002 m. sausio 23 d. pastatas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [3]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Zabielų rūmai – trijų epochų kūrinys: gotikinis vakarinio korpuso rūsys ir vakarinė pirmo aukšto siena, renesansinė centrinė dalis, klasicistinis tūris ir rytinis korpusas.

Pagrindinis fasadas asimetriškas. Pirmo aukšto langai maži, su segmentinėmis sąramomis, su medinėmis langinėmis. Antro aukšto langai gerokai didesni, beveik stačiakampiai. Rupios faktūros tamsaus tinko fone ryškiai išsiskiria lygiai baltai tinkuotas antablementas, antro aukšto langų apvadai, angokraščiai. Rytinis korpusas lygiai tinkuotas, žalsvai nudažytas. Kiti fasadai lygūs, apvainikuoti stambiu daugelio traukų karnizu. Stogas keturšlaitis, medinės konstrukcijos, dengtas čerpėmis. [4]

Pastate yra penkios laiptinės: dvi vakariniame korpuse, dvi šiauriniame korpuse, viena rytiniame korpuse. Gotikinis rūsio cilindrinis skliautas ir sienos netinkuotos, siaura laiptinė su cilindriniu skliautu taip pat netinkuota. Jos sienose asimetriškai išdėstytos įvairaus dydžio nišos.

Pirmame aukšte išraiškingas skliautas virš įvažiavimo, puoštas susikertančiomis tinko briaunomis ir skrituliais. Didžiąją pirmo aukšto salę puošia nišos, gelžbetoninės sijos, imituojančios medines, židinys, medžioklės trofėjai, masyvūs baldai.

Antrame aukšte yra baltoji menė. Joje grindys parketo, sienos dažytos baltai, sienų apačia (panelis) aptaisytas baltai dažytais, mediniais, filinginiais skydais. Kita – juodoji menė. Joje grindys parketo, sienos puoštos lietuvių dailininkų tapybos darbais.

Gotika[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausia pastato dalis – vakarinė siena, išlikusi iš XVI a. nugriauto gotikinio namo, stovėjusio gretimame sklype. Prie tos sienos XVI a. pab. – XVII a. pr. pristatytas dviejų aukštų su rūsiu namas, kurio išliko skliautuotas rūsys, sienų pirmame aukšte fragmentai, sienoje įrengtų sraigtinių laiptų iš rūsio į pirmą aukštą fragmentas, taip pat švieslangis, kurio viršus išmūrytas „eglute“.

Renesansas[taisyti | redaguoti kodą]

XVII a. pirmojoje pusėje namas rekonstruotas ir prailgintas į šiaurę iki Rotušės a., pristatytas dviejų aukštų šiaurinis korpusas, jame įrengtas įvažiavimas iš Rotušės a. į kiemą. Vakarinis korpusas prailgintas iki pat aikštės, iš naujo perstatyti aukštai. Rytų pusėje pastatytas visai naujas korpusas. Namas įgavo L formos planą. Jį kirto įvažiavimas į kiemą. Pagrindinis fasadas asimetriškas, renesansinių formų. Jo langai išdėsystyti laisvai, vienodais tarpais, beveik stačiakampiai. Tamsiame namo fone ryškių kontrastu išsiskyrė balto tinko antablementas, langų apvadai, angų vidūs.

Klasicizmas[taisyti | redaguoti kodą]

1796 m. pristatytas rytinis korpusas. Namas įgavo pusiau uždarą U raidės planą. Šoniniuose korpusuose patalpos išdėstytos anfiladiškai. Rytiniame korpuse buvo gyvenami kambariai ir svetainės, vakariniame korpuse – ūkinės patalpos, tarnų kambariai. Fasaduode langai buvo išdėstyti vienodais tarpais ir apvainikuoti stambiu klasicistiniu karnizu. Pagrindiniame fasade pastatytas prieangis (jis nugriautas 1961–1964 m. rekonstrukcijos metu), savo kompozicija panašus į esantį priešpriešais – Rotušės rūmuose.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algimantas Semaška. Kaunas. Mažasis vadovas. - V.: Mintis, 1988. 75 psl.
  2. http://www.medziotojai.lt/index_apie.htm
  3. http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=10434
  4. Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. Zabielų namas Rotušės a. 10. - V.: Mokslas, 1991. - 253-255 psl. - ISBN 5-420-00641-3