Pagryžuvio dvaras
55°36′18.63″ š. pl. 23°7′56.77″ r. ilg. / 55.6051750°š. pl. 23.1324361°r. ilg.
| Pagryžuvio dvaras | |
|---|---|
 Pagryžuvio dvaras
| |
| Vieta | Pagryžuvys |
| Įkurtas | XVI a. |
| Rūmų stilius | Neoklasicizmas |
| Bajorų giminės | Šemetos, Adomas Pšeciševskis, Jeronimas Pšeciševskis, Aleksandras Hristianovičius, Romeriai |
Pagryžuvio dvaras - dvaras su priklausiniais stovi Pagryžuvyje, netoli Tytuvėnų, dešiniajame Gryžuvos upelio krante, greta Blikės upokšnio ir piliakalnio (Kelmės rajonas). Dvaro kompleksą sudaro keli statiniai (jų bendras plotas siekia beveik 2.000 m²). Išlikęs dvaro parkas. Dvaro kompleksas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Lietuvos istorijai reikšmingas kultūros paveldo objektas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvaras minimas nuo XVI amžiaus. Išlikę dokumentai rodo, kad dvarininkams buvo būdingas didelis nuožmumas, su pavaldiniais buvo mažai skaitomasi, juos buvo galima parduoti, įkeisti kitam dvarininkui už skolas. Pagryžuvio dvako ponas taip iškeitė 3 baudžiauninkų šeimas už skolą, o rašte, be kita ko, minima:
|
<…> jo malonybė galės juos su žmonomis, su vaikais ir merginų krienu ir su visokių daiktų turtu <…> ramiai laikyti, teisti, valdyti, taikinti, nepaklusnius plakti, <…> o ypatingai kaltiems atimti gyvybę. |
|
XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras priklausė didikams Šemetoms, o vėliau – Pšeciševskių šeimai. XIX a. pradžioje dvarą valdė Raseinių maršalka Adomas Pšeciševskis, vėliau perdavęs nuosavybę savo sūnui Jeronimui, kurio užsakymu 1858 m. pastatyti dvaro rūmai. Tačiau Jeronimas Pšeciševskis rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl caro valdžia jį ištrėmė į Tomsko guberniją, o dvare tuo tarpu laikinai gyveno rusas Aleksandras Hristianovičius.
Romantinio stiliaus rūmai pastatyti 1859 m. pagal architekto Fulgeto Rimgailos projektą. Pagryžuvio dvaro rūmai turi ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų: iš pradžių pastatyti vieno aukšto, o antras aukštas statytas jau XX a. 1878 m. Izidorius Romeris išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą. Nuo to laiko dvaras perėjo per 5 Romerių rankas. Mirus Romeriams, dvarą turėjo paveldėti jų vaikai, bet po Pirmojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas ir atiduotas jėzuitams. Dvaras stipriai nukentėjo per karą atsidūręs ant fronto linijos.
Tarpukario Lietuvos metais rūmuose veikė jėzuitų vienuolynas. 1951 m. dvarvietėje įsikūrė Respublikinė plaučių tuberkuliozės sanatorija.
2020 m. dvaras buvo Turto banko parduotas privačiam asmeniui.
Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mišraus stiliaus Pagryžuvio parką Riomeriai pagal to paties architekto F. Rimgailos projektą įkūrė 1840–1863 m. išraiškingo, gražaus reljefo teritorijoje – banguotame Gryžuvos upelio dešiniajame krante. Parkas išsidėstęs dviejose terasose: viršutinėje – prie rūmų, ir apatinėje – prie upelio. Per parką teka Blikės upokšnis.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie dvarą Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
