Kurdistanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didžiojo Irano regionas:
Kurdistanas كوردستان
Lalish.jpg
Šalis: Rytų Turkija, šiaurės Irakas, vakarų Iranas
Tautos: kurdai, armėnai, asirai, Kurdistano žydai
Kalba: kurdų kalba
Valstybės: Ajubidai
Kurdų kunigaikštystės
Miestai: Dijarbakyras, Mosulas, Kermanšachas
Ankstesnis pav.: Armėnija
Irano islamiski regionai.png
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Kurdistanas (kurd. كوردستان/Kurdistan) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Turkijos, Irano, Irako ir Sirijos teritorijose, apgyvendintas daugausia kurdų. Manoma, kad visas regionas užima apie 392 000 km² (maždaug Prancūzijos dydžio teritorija), ir jame gyvena apie 40 mln. kurdų.

Didžiausi miestai: Dijarbakyras, Bitlisas, Vanas (Turkija), Mosulas, Arbilis, Kirkukas (Irakas), Kermanšachas, Senendedžas, Mechabadas (Iranas).

Šiuolaikinis administravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Istorinis Kurdistanas šiuo metu padalintas tarp keturių valstybių, todėl jį politiškai sudaro keturios dalys:

  • Turkijos Kurdistanas, arba Vakarų Kurdistanas (Bakurê Kurdistanê) – didžiausia Kurdistano dalis, užimanti apie 190 000 km² t. y. apie trečdalį Turkijos teritorijos. Ji apima mažiausiai 17 pietrytinių šalies provincijų (Pietryčių ir Rytų Anatolijos regionus). Manoma, kad Turkijoje kurdai sudaro apie 20 proc. visų gyventojų (apie 15-20 mln. kurdų).
  • Irako Kurdistanas arba Pietų Kurdistanas (Herêmî Kurdistanî) – užima apie 40 000-65 000 km². Čia gyvena apie 6,5 mln. kurdų. Tai – autononimis Irako Federacijos regionas, turintis tarptautinį pripažinimą.
  • Irano Kurdistanas arba Rytų Kurdistanas (Rojhilatê Kurdistan) – užima apie 125 000 km². Čia gyvena pie 4 mln. kurdų. Regionas apima Kurdistano provinciją, taip pat didesnę dalį Vakarų Azerbaidžano, Kermanšacho, Ilamo provincijų.
  • Sirijos kurdų teritorija (Kurdistana Binxetê) užima apie 12 000 km². Kurdai sudaro apie 10 proc. Sirijos gyventojų (apie 2 mln.). Regionas apima didesnę dalį Al Hasakah gubernijos.

Geografija ir etnografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kurdistano žemėlapis

Istorinis Kurdistanas sudaro vakariausią Didžiojo Irano teritoriją. Jis ribojasi su Istoriniu Azerbaidžanu rytuose, Luristanu pietryčiuose, Armėnija šiaurėje, Mažąja Azija bei Levantu vakaruose ir Mesopotamija pietuose.

Vyrauja kalnuotas reljefas: Armėnijos kalnynas, Zagroso, Tauro kalnai, Kurdistano kalnai. Svarbiausia upė – Tigras, bet teritorijoje prasideda daugybė svarbių Artimųjų Rytų upių: Eufratas, Chaburas, Araksas, Kura ir daugybė kitų.

Yra dideli Urmijos ir Vano ežerai. Klimatas aridinis. Vyrauja skurdūs krūmynai, kalnų šlaituose, upių slėniuose – spygliuočių miškai, gluosnių sąžalynai.

Tradiciniai regionai ir dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

Visas Kurdistanas tradiciškai ir remiantis etnologijos-lingvistikos duomenimis dalinamas į tris dideles dalis, kurias apsprendžia kurdų kalbų (dialektų) paplitimas. Kiekviena dalis dalijama į istorinius-kultūrinius regionus (kurd. Herêm), o kiekviename regione išskiriami kurdų klanai (kurd. Eşîrên). Trys dalys yra šios:

Kurdistanas be kurdų yra gyvenamas ir kitų svarbių tautinių mažumų – armėnų (šiaurės Kurdistanas), asirų (šiaurės Kurdistano pietinės dalys) ir Kurdistano žydų (daugiausia Sorani kurdistanas).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kurdistanas-orn.png
Kurdistano istorija
Zamua, Senovės Armėnija
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Hasanvaihidai, Anazidai, Marvanidai
Bagratuni
Seldžiukai > Artukidai > Zengidai
Ajubidai
Ilchanidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
Safavidai / Osmanai
Kurdų kunigaikštystės:
Ardalanas, Badinanas, Babanas, Soranas, Hakkaris, Badlis, Mukrijanas, Garmijanas, Bakranas, Bochtanas
Turkija, Irakas, Iranas, Sirija
Pagrindinis straipsnis – Kurdistano istorija.

Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis, jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija.

Regionas iki kurdų[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Urartai ir Didžioji Armėnija.

Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo Kurdistano klestėjo Mespopotamijos civilizacijos. Šumerai šį kalnuotą regioną vadino Subartu. Greičiausiai tai buvo klajoklių gutijų gyvenamas kraštas. Vėlesni gyventojai buvo huritai, vėliau čia įsistvirtino urartai. Apie 1000 m. pr. m. e. Asirai mini tautą Kurti, gyvenančią prie Džudi kalno. Maždaug tuo metu beveik visą regioną apgyvendino armėnai, ir jis tapo žinomas kaip Didžioji Armėnija.

VII–II a. Armėniją valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai. Vėliau čia įsigalėjo nepriklausoma Armėnijos karalystė, ir spėjama, kad jau tada jai priklausantys pietvakariniai regionai Copkas, Aghdznikas, Korduena buvo gyvenami kurdų. Kurdai taip pat gyveno ir Adiabenos regione.

Apie 66 m. pr. m. e. Armėnijos kurdų valstybėlės atiteko Romos imperijai, čia sukurtos atskiros provincijos. Mūsų eros pradžioje jos atiteko Partų imperijai, vėliau Sasanidų imperijai.

Viduramžių Kurdistanas[taisyti | redaguoti kodą]

VII a. Didžioji Armėnija prijungta prie Kalifato, pradėta krašto islamizacija. Tuo metu dar kartą keitėsi krašto sudėtis, vietoje armėnų įsigalėjo musulmonai iranėnai, kurdų protėviai. Maždaug nuo tada regionas tapo žinomas kaip Kurdistanas.

Kalifatui silpstant, IX a. krašte pradėjo kilti vietinės dinastijos ir valstybės. Ake, Andzevatsi buvo vienos pirmųjų. X a. regioną valdė kurdiškos dinastijos Hasanvahidai (959–1015), Anazidai (990–1117), Marvanidai (990–1096). Maža to, kurdų kilmės dinastijos įsigalėjo ir kitose, ne kurdiškose, teritorijose: Armėnijoje (Šadadidai), Azerbaidžane (Ravadidai), Luristane (Hazaraspidai).

Ajubidai 1188 m.

Po XI a. Seldžiukų viešpatavimo, Mosulo atabegai Zengidai (1127–1234 m.) suvienijo visą Kurdistaną. XII a. patys kurdai įkūrė naują galingą dinastiją. Tai buvo Ajubidai (1171–1250), užkariavę milžiniškas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno. Tai buvo didžiausias kurdų ekspansijos laikotarpis.

Nuo XIII a. prasidėjo skaudžiausias Kurdistano istorijoje laikotarpis, nes valdė įvairios tiurkiškos dinastijos: Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o XVI–XVIII a. dėl regiono varžėsi Safavidai ir Osmanai. Jų valdymo laikais prieš kurdus buvo vykdoma nepalanki politika. Safavidų imperijoje daugybė kurdų buvo iškelti iš Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane.

Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos Kurdų kunigaikštystės.

Padalintas regionas[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 1920 m. nusistovėjo dabartinės sienos, pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturių valstybių. Visose kurdai reiškė nepasitenkinimą, vyko maištai ir sukilimai. Turkijos kurdams 1927–1930 m. pavyko įkurti efemerišką Ararato Respubliką, Irano kurdams 1946–1947 m. – Mahabado Respubliką. Irako kurdai 1960 m. pradėjo pilietinį karą dėl autonomijos. Irako valdžios nuolaidos nenumalšino nesutarimų, kol 2003 m. neįkurtas autonominis Kurdistano regionas.

Iki dabar visose šalyse įvairios kurdų partijos ir organizacijos (ypač Kurdistano darbininkų partija) kovoja už Kurdistano suvienijimą.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kurdistanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka