Ardalanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ardalanas
nebėra
1169 – 1867 Amir Kabir Flag.svg
Location of Ardalanas
Sostinė Senendedžas
Valdymo forma monarchija
Era XII-XIX a.
 - iš Ardalanų dinastijos atimta valdžia, kunigaikštystė tapo paprasta provincija 1867 m.

Ardalanas (angl. Ardalan, Erdelan) - 1169-1867 m. egzistavusi nepriklausoma ar vasalinė kunigaikštystė dabartinio Irano šiaurės rytuose. Šia valstybę valdžiusi dinastija irgi vadinosi Ardalan, kuri skelbėsi kilusi iš medų. Sostinė - Senendedžas (kurdiškai - Sine ar Kursan). Valstybės gyventojų pagrindą sudarė ardalanų genties kurdai, dabar gyvenantys Senendedže bei jo apylinkėse.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kurdų istoriką al-Din Bitlisi anksčiausias žinomas ardalanų vadas Bawa Ardalan buvo kilęs iš Dijarbakyro (dabar Turkija). Jis apsigyveno tarp kurdų goranų ir baigiantis mongolų laikotarpiui užvaldė Şare Zur ir tapo absoliučiu jo valdovu. Nežinoma, kada ardalanai įsitvirtino Senendedže, spėjama, kad XIV a. Šiai kunigaikštystei priklausė kurdų goranų gyvenamos Zardiawa, Khanaqin, Kirkuk ir Kifri žemės.
Pradžioje kunigaikštystės sostinė buvo Shahrassur, vėliau buvo perkelta į Senendedžą (kurd. Sinne).

Ardalanas buvo visiškai nepriklausomas, kol jo neprisijungė Safavidų imperija. Ardalanas tapo pusiau autonomiška pasienio provincija. Safavidų valdymo laikais ardalanai dalyvavo kovose tarp Irano ir Osmanų imperijos. Kai ardalanams būdavo patogiau, jie pereidavo į osmanų pusę. Ardalanų vadas Ambez Miran, palaikęs osmanus kovoje prieš iraniečius, už tai buvo išvytas iš Ardalano ir apsigyveno Sorane.

Ardalanų giminė valdė iki XIX a. vidurio. Kadžarų dinastijos Irano monarchas Nasser-al-Din Shah (1848-1896 m.) buvo nutaręs panaikinti Ardalanų galią ir įtaką. Pradžioje jis 1851 m. ėmė kištis į provincijos reikalus. 1867 m. jis nustatė Ardalanui ypatingą pusiau autonomiškos pasienio provincijos statusą. Savo dėdę Farhad Mirza Mo'tamad-al-Dawla jis paskyrė provincijos valdytoju, o provincija tapo tiesiog Kurdistano provincija, tuo nutraukdamas Ardalanų dinastijos valdymą.

1941 m. ardalanai dalyvavo pirmajame Antrojo pasaulinio karo laikų kurdų sukilime Irane. Tačiau jie nedalyvavo kuriant Mahabado respubliką, Senendedžas nepriklausė šiai trumpaamžei nepripažintai valstybei.

Kurdistano istoriniai regionai
Šiaurės Kurdistanas (kurmandži, dimili): Bradostas | Bochtanas | Hakiaris | Badinanas | Turabdinas | Amidas | Dersimas | Bitlisas | Muksi | Serhedas | Torhildanas | Vanas
Sorani Kurdistanas (sorani): Mukrijanas | Ardalanas | Soranas | Šarazoras | Pietų Kurdistanas: Kermanšachas | Ilamas | Havramanas