Sofena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Armėnijos regionas
Copkas Ծոփք
Šalis rytų Turkija
Tautos armėnai > kurdai
Valstybės Isuva, Sofenos karalystė
Miestai Arsamosata, Karkatiokerta, Amida, Eliazihas

Sofena (gr. Σωφηνή = Sōphēnē), armėniškai žinoma kaip Copkas (arm. Ծոփք, Copʿkʿ) – istorinis Didžiosios Armėnijos regionas, jos vakarinė provincija, šiuo metu esanti Turkijos vakarinėje dalyje (Eliaziho provincija ir aplinkinės teritorijos). Senovės Asirijos šaltiniuose buvo žinoma kaip Šupa.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sofena buvo kalnuotas kraštas, per kurį ėjo rytiniai Tauro kalnai. Ji apėmė Tigro upės aukštupį ir dalį Aracanio upės baseino. Regione taip pat buvo didelis Hazaro ežeras. Į šiaurę nuo jos buvo Aukštutinė Armėnija, į rytus – Aldznikas, į šiaurės rytus – Turuberanas, į šiaurės vakarus – Mažoji Armėnija, į pietvakarius – Komagena.

Sofenoje išskiriami ir smulkesni regionai: Ancitenė, Chorzanas, Belabitenė, Ingilenė, Sofanena.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia žinoma karalystė regione yra Isuva, minima XVII-XII a. pr. m. e. hetitų rašytiniuose šaltiniuose. VIII–VII a. pr. m. e. regionas priklausė Urartijai, vėliau Orontidų Armėnijai. Vėliau čia valdė Medija, Achemenidai. Po Aleksandro Makedoniečio žygių Armėnija vėl tapo nepriklausoma ir Sofena išliko jos dalimi. Tuo metu svarbiausia Sofenos gyvenviete buvo Karkatiokerta.

Sofenos karalystė

Armėnijos karų su Seleukidais metu Sofenoje atsiskyrė nepriklausoma Sofenos karalystė, kuri tuo metu valdė ir Komagenos žemes pietvakariuose. Apie 200 m. pr. m. e. Seleukidų karalius Antiochas III nukariavo Sofeną ir į jos sostą pasodino karvedį Zariadrą. 190 m. pr. m. e. jis pasiskelbė nepriklausomu ir įkūrė savo dinastiją. Ji Sofeną valdė iki 94 m. pr. m. e. Jos sostine ilgainiui tapo naujai išaugęs miestas Arsamosata.

94 m. pr. m. e. Sofeną prisijungė Armėnijos karalius Tigranas Didysis ir pavertė ją viena iš 15 provincijų. Tuo metu Sofeną sudarė 8 gavarai: Chordženas (Խորձեան), Haštiankas (Հաշտեանք), Pagnatunas (Պաղնատուն), Balachovitas (Բալահովիտ), Mažasis Copkas (Ծոփք Փոքր), Handzitas (Անձիտ), Degikas (Դեգիք), Gaurekas (Գավրէք).

I mūsų eros amžiuje Sofena vėl atskirta nuo Armėnijos ir čia suformuota Romos provincija – Sofena. Jos sostine padarytas Amidos miestas (dab. Dijarbakiras). Po III a. Diokletiano administracinių reformų Sofenos istorinis regionas buvo vadinamas Satrapijomis (lot. Gentes). Jį sudarė 6 autonominės armėnų kunigaikštystės: Ingilenė, Sofena, Ancitenė, Astianenė, Sofanenė ir Balabitenė. Jų priklausomybė nuo Romos buvo daugiau nominali. 536 m. Satrapijos pervardintos Armėnija IV.