Farsas (regionas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didžiojo Irano regionas Farsas فارس
Šalis	pietų/pietvakarių Iranas
Tautos	persai
Valstybės	Šabankarai (XI, XII, XIV a.)
Miestai	Širazas, Firuzabadas, Džahromas
Ankstesnis pav.	Persija
Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Farsas (pers. فارس = Fars) – senovinis regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje. Jis dalinai sutapo su dabartine Irano Farso provincija.

Geografija

Farsas buvo į pietus nuo Lorestano ir per pakrantės žemumas siekėsi su Persijos įlanka. Šiaurės rytuose stepių plotai atkyrė regioną nuo Kermano ir Jazdo, o rytuose, ties Hormuzo sąsiauriu jis susisiekė su Beludžistanu.

Farsas yra kalnuotas ir labai įvairaus reljefo regionas. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose jis pasižymi aukščiausiais kalnais, kurie pereina į dar aukštesnį Lorestaną. Centrinė regiono dalis pasižymi švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis, o pietinė ir pietrytinė – ypač karštomis vasaromis. Regione yra dideli Taško ir Bachtegano ežerai.

Istorija

Senovės Persijos laikais šis regionas sutapo su Persija, dar vadinama Perside. Iš čia kilo dvi žymios Senovės Persijos dinastijos – Achemenidai ir Sasanidai. Regione buvo jų sostinės Persepolis ir Pasargadai, kurių griuvėsiai išlikę iki šiol.

VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, Persija tapo žinoma kaip Farsas, nes arabai negalėjo ištarti garso f. Nors regionas pasižymėjo ypač aršiu pasipriešinimu arabų valdymui, čia įsiviešpatavo Islamas. Nuo tada regionas ėmė vaidinti vis silpnesnį vaidmenį Didžiajame Irane, civilizacijos centras persikėlė į derlingesnį Persijos Irako regioną.

Skylant Kalifatui, 875 m. Farsą nukariavo tadžikų Safaridų dinastija i rytų, kurie prijungė regioną prie savo trumpalaikės imperijos. Vėliau, apie 934 m. regione įsigalėjo Bujidai, kurie čia sukūrė atskirą Farso Bujidų valstybę (934–1062), priklausiusią didesnei konfederacijai.

Po to regione įsitvirtino kurdų kilmės vietinė giminė – Šabankarai, kurie valdydavo visada, nusilpus didžiosios Persijos imperijoms. XI a. pabaigoje nusilpus Seldžiukidams, Šabankarai Farsą valdė iš Šahreidž miesto. XII a. kraštą nukariavo Chorezmidai, vėliau Ilchanidai. Mongolai regione įsitvirtino be pasipriešinimo, todėl jo beveik nenusiaubė. Suskilus Ilchanidų valstybei, vėl įsitvirtino Šabankarai ir viešpatavo Darabgirde. Per tiurkų ir mongolų viepatavimo laikus į regioną atsikėlė tiurkai kaškajai, giminingi azeriams.

XVI a. Sefevidai Farsą įjungė savo imperiją.

1753 m. įsigalėjusi kurdų lakų kilmės Zendų dinastija perkėlė Persijos imperijos sostinę į Širazą, ir Farsas vėl trumpam tapo centriniu Didžiojo Irano regionu. Tačiau Zandų valdymas truko neilgai, nes 1795 m. įsigalėjo Kadžarų dinastija, kuri iškėlė sostinę į Teheraną.