Persijos Irakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didžiojo Irano regionas:
Persijos Irakas عراق عجم
Isfahan 1210356 nevit.jpg
Šalis: centrinis Iranas
Tautos: persai
Valstybės: žr. Irano istorija
Miestai: Rėjus, Kazvinas, Hamadanas, Isfahanas, Teheranas
Ankstesnis pav.: Medija
Irano islamiski regionai.png
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Persijos Irakas (pers. عراق عجم = ʿIrāq-i ʿAjam) – senovinis regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje. Jis apėmė šias dabartinio Irano provincijas: Kazviną, Hamadaną, Markazi, Hamadaną, Teheraną, vakarinius Kumą ir Isfahaną.

Po Arabų užkariavimo vadintas Džibaliu (pers. جبال = Jibāl), o Irako pavadinimas prigijo po XI a. Islamo pasaulyje egzistavo du Iraku vadinami regionai: vienas jų sutapo su Mesopotamija ir buvo vadinamas Arabų Iraku (ʿIrāq-i ʿArab), o kitas buvo Persijos Irakas. Juos skyrė Zagroso kalnai (Lorestanas)

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Persijos Irakas buvo į rytus nuo Zagroso ir užėmė dalį Irano kalnyno. Šiaurės rytuose jis perėjo į Istorinį Azerbaidžaną, o šiaurėje jį uždarė Elburso kalnai, kurie skyrė nuo Tabaristano. Vakaruose buvo Kurdistanas, pietvakariuose – Lurestanas, rytuose driekėsi beveik negyvenama Dešte Keviro dykumą, o pietuose ir pietryčiuose perėjo į Jazdo regioną (kai kuriuose šaltiniuose Jazdas įeina į Persijos Irako sampratą).

Tai – derlingiausia ir tankiausiai gyvenama, labiausiai urbanizuota Irano kalnyno dalis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Medija ir Irano istorija.

Senovės Persijos laikais šis regionas sudarė pietinę dalį istorinės Medijos, kur kilo pirmoji garsi iranėnų dinastija ir imperija. Vėliau regionas prarado valdstybingumą, jį valdė kitos iranėnų ir graikų dinastijos:Achemenidų imperija, Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Dauguma persiškų dinastijų bent vieną sostinę turėjo šiame regione, t. y. Ekbatanoje.

Džibalio provincija arabų Kalifate

VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, Medija tapo žinoma kaip Džibalis, čia įkurta to paties pavadinimo provincija su sostine Rėjuje. Nuo tada regionas vėl tapo svarbiausiu Irano regionu su svarbiausiais miestais. Jame valdžiusių dinastijų istorija laikoma viso vakarinio Irano istorija (rytinio Irano istorija tapatinama su Chorasano regiono raida).

Skylant Kalifatui, iš pradžių Džibalį kaip atskirą valstybę valdė Bujidai (935–1029), kurių metu jis kartais buvo dalijamas į Rėjaus ir Isfahano emyratus, vėliau jį užkariavo Gaznevidai, dar vėliau valdė Seldžiukidai, Chulaguidai, Džalairidai ir Timūridai. Svetimšalių valdymo laikais regionas pralaimėjo konkurencinę kovą prieš kitus regionus, pirmiausia Azerbaidžaną, kuriame ėmė kauptis Didžiojo Irano politinės ir kultūrinės jėgos (būtent ten buvo Irano sostinės Chulaguidų ir Timūridų laikais).

XIX a. pradžioje, valdant Kadžarų dinastijai, Irakas suformuotas kaip viena iš 19 provincijų su sostine Kašane. Amžiaus pabaigoje jis tapo viena iš 11 provincijų (su sostine Isfahanu) ir praktiškai sutapo su senuoju Irako regionu. Tuo metu jis siekė 358.000 km², provincijoje gyveno apie 2 mln. gyventojų. 1950 m. to pavadinimo provincija buvo panaikinta, ir regiono pavadinimas nunyko.