Vano ežeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vanas
STS079-781-53.jpg
Vieta Armėnijos kalnynas
Plotas 3 755 km²
Kranto linijos ilgis 430 km
Vidutinis gylis 171 m
Didžiausias gylis 451 m
Tūris 607 km³
Įteka Karasu, Hoşap, Güzelsu, Bendimahi, Zilan ir Yeniköprü upeliai
Išteka -

Vanas (turk. Van Gölü, kurd. Gola Wanê, arm. Վանա լիճ, pers. Daryacheye Van) - sūrus nenuotakus ežeras Armėnijos kalnyne, Turkijos rytuose. Vanas - didžiausias Turkijos ežeras, antras pagal dydį (po Urmijos) Armėnijos kalnyno ežeras, didžiausias pasaulyje sodos ežeras ir ketvirtas pagal dydį nenuotakus ežeras pasaulyje.

Geologija ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ežeras susidarė vakarinėje tektoninės kilmės duburio dalyje. Apsuptas Tauro kalnų iš pietų, Kurdų kalnų iš rytų ir Aladaglaro kalnų iš šiaurės rytų. Vakaruose ir šiaurės vakaruose išsidėstę keletas užgesusių ugnikalnių, tarp jų stratovulkanai Siupchanas ir Nemrutas.

Vakarinė ežero dalis giliausia, tarp Tatvano ir Ahlato yra didelis duburys gilesnis nei 400 m. Šiaurinė atšaka kur kas seklesnė, didžiausias gylis ~150 m, daugiausia mažiau nei 50 m. Krantai daugiausia skardingi. Ežere daug nedidelių salelių, ypač prie kranto, ir keturios didesnės - Gadiras, Čarpanakas, Achtamaras ir Atrekas.

Pleistoceno epochoje, prieš ~200 000 metų išsiveržusio Nemruto lavos srautai užblokavo nuotaką į Mušo slėnį, atskyrė duburį nuo Tigro baseino.

Ežero dugne susikaupė storas nuosėdų sluoksnis, kai kur siekiantis 400 m. Manoma kad nuosėdose išsaugota informacija apie klimatą siekia 800 tūkstančius metų. Negilūs testiniai gręžimai parodė didelius vandens lygio svyravimus ir penkiolika gretimų ugnikalnių išsiveržimų per paskutinius 20 tūkstančių metų.

Vanduo[taisyti | redaguoti kodą]

Ežerą maitina keletas nedidelių upelių ir sniego tirpsmo vandenys. Vandens lygis per metus svyruoja ~0,5 m. Maksimumą pasiekia liepą. Vanduo stipriai šarminis (pH 9,7–9,8). Druskų kiekis - 22‰, duburiuose druskingumas pasiekia 67‰. Tarp ištirpusių druskų daug natrio druskų - natrio karbonatas, natrio sulfatas, natrio chloridas, taip pat kalcio karbonato (~4 mg/l). Vasarą paviršiuje vanduo sušyla iki +20 °C, giliau nei 50 metrų vandens temperatūra pastovi +3 °C. Išskyrus kai kurias sekliosios šiaurinės atšakos dalis, ežeras žiemą neužšąla.

Vandens lygio svyravimai[taisyti | redaguoti kodą]

Dar pirmieji tyrinėtojai pastebėjo terasą ežero pakrantėj liudijusią apie tai kad ežero lygis kadaise buvo 55 m aukštesnis.

1984 m. tarptautinė tyrinėtojų komanda išgręžė dugno nuogulų kerną. Jį ištyrus buvo nustatyta kad ežeras patiria didelius vandens lygio svyravimus. Aukščiausias vandens lygis buvo per paskutinį ledynmetį, prieš 18 000 m., ~72 m aukščiau dabartinio. Apie 7500 pr. m. e. vandens lygis nukrito iki maždaug 300 m žemiau dabartinio. Apie 4500 pr. m. e. vandens lygis taip pat dramatiškai vėl pakilo.

Ežeras patiria taip pat ir nedidelės amplitudės svyravimus, pvz., devyniasdešimtaisiais vandens lygis pakilo 2,6 m, užtvindydamas didelius dirbamos žemės plotus.

Fauna ir flora[taisyti | redaguoti kodą]

Sūrokame ežero vandenyje gyvena vienintelė žuvų rūšis Incikefali Baligi, gaudoma gegužę-liepą, kai atplaukia neršti į gėlą vandenį upelių žiotyse. Ežere gyvena 103 rūšys fitoplanktono ir 36 zooplanktono. 1991 metais ežero dugne rasta 40 metrų aukščio mikrobialitų. Ežero apylinkėse gyvena Van Kedisi kačių rūšis, mėgstanti vandenį.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Ežeru kursuoja traukinių keltas. 8 dešimtmetį tiesiant geležinkelį jungiantį Turkiją ir Iraną, buvo nuspręsta, kad ekonomiškiau įrengti traukinių keltą, nei tiesti bėgius kalnuota vietove aplink ežerą. Ežeras sušvelnina klimatą ir sudaro palankias sąlygas žemdirbystei 1700 m aukštyje, žemyninio klimato zonoje. Ežero apylinkėse auginami viduržemio klimato zonoje augantys vaismedžiai - alyvmedžiai, persikai, granatai. Ežerą supa sodai ir grūdinių kultūrų laukai.


Vikiteka