Didžioji Armėnija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Armėnija (arm. Միացյալ Հայաստան, Myatsal Hayasdan) – kultūrinis istorinis regionas Azijoje, kuriame I tūkst. pr. m. e.-I mūsų e. tūkst. vyravo armėnų tautinė grupė, ir juo paremta XX a. nacionalistinė idėja.
Šiuo metu jis yra padalintas tarp Turkijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Irako, Irano valstybių. Čia gyvena daug tautinių grupių: kurdai, turkai, gruzinai, azerbaidžaniečiai, ir armėnai tėra mažuma.
Apibrėžimas ir dalijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regiono apibrėžimai varijuoja priklausomai nuo autorių. Tačiau regionas daugiausia tapatinamas su geografine sąvoka Armėnijos kalnynas. Istoriškai regiono šiaurėje buvo Kaukazo Albanija ir Kaukazo Iberija, pietryčiuose, už Urmijos ežero, – Medija, pietvakariuose – Mesopotamija, o vakaruose – Mažoji Azija (Kapadokija).
Dabartinė Armėnijos Respublika pilnai užima tik vieną iš 15 Senovės Armėnijos subregionų, t. y. Siuniką, taip pat dalį Arcacho ir Airarato.
Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovės Armėnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiosios Armėnijos istorinis pagrindas yra Senovės Armėnija – civilizacija klestėjusi nuo I tūkst. pr. m. e., kurios teritorijos apėmė visą Armėnijos kalnyną ir kai kurias gretimas sritis. Čia viešpatavo Urartija, Orontidai, Armėnijos karalystė ir kitos istorinės valstybės.
Regiono sąvoka ir subregionai galutinai susiformavo II a. pr. m. e., susikūrus Armėnijos karalystei ir užkariavus milžiniškas teritorijas. Tik kai kurios iš tų teritorijų armėnų buvo gyvenamos nuo seno, o dauguma šiauresnių sričių buvo armėnų apgyvendintos tik maždaug VI a. pr. m. e. Kai kurios pasienio sritys, pvz., Utikas, Paitakaranas, nebuvo armėnizuotos iki pat IV a., ir turėjo nearmėnišką populiaciją.
Nunykimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Pirmosios armėnų netektys prasidėjo IV a., kuomet valstybė buvo padalinta, ir nuo jos atplėšti pasienio regionai. Utikas ir Arcachas atiteko Kaukazo Albanijai, pirmasis buvo sparčiai dearmėnizuotas. Paitakaranas atiteko Atropatenai ir buvo greitai persizuotas. Bizantijos imperijai priklausiusiose Didžiosios Armėnijos teritorijose (vadinamoji Vakarų Armėnija) armėnai išlaikė tapatybę. Nuo VII a. arabų užkariavimų Senovės Armėnijos teritorijos buvo sparčiai islamizuojamos.
Bagratuni dinastija, atkūrusi armėnų valstybingumą po Kalifato suirimo IX a., buvo pirmoji, siekusi atkurti ir Didžiosios Armėnijos teritoriją. Tai beveik pavyko, išskyrus jau seniau dearmėnizuotus Utiko, Paitakarano, rytų Vaspurakano bei Aukštutinės Armėnijos regionus.
Po XI a. Didžiosios Armėnijos idėja išliko tik istorijoje, kadangi regioną plėšė Bizantija, Seldžiukai, o vėliau kitos tiurkų kilmės musulmoniškos tautos. Daug istorinių regionų buvo sparčiai tiurkizuota, kurdizuota ir islamizuota. Tuo metu armėnai galutinai neteko savo pietvakarinių regionų. Didžiojoje regiono dalyje įsitvirtino etniniai kurdai, ir teritorija tapo žinoma kaip Kurdistanas.
Nuo XVI a. likusios armėnų gyvenamos sritys buvo politiškai padalintos tarp Osmanų vakaruose ir Safavidų rytuose. XIX a. pradžioje Safavidams priklausiusios armėnų teritorijos atiteko Rusijos imperijai.
Atgaivinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1918 m. Rusijos armėnai sukūrė Armėnijos Demokratinę Respubliką, kuri apėmė tik dalį istorinių Siuniko ir Airarato regionų. Kitus regionus užvaldė Azerbaidžanas, Gruzija, Turkija. Turkijoje XIX a. pab.-XX a. pradž. buvo prasidėjęs Armėnų genocidas, kurio metu armėnai buvo praktiškai išnaikinti iš Turkijos teritorijų.
1920 m. buvo pasiūlyta vad. Vilsono Armėnijos idėja, kuri turėjo prie Armėnijos prijungti didžiules armėnų teritorijas, atimant jas iš Turkijos. Ši idėja nebuvo įgyvendinta. Maža to, Armėniją užėmus TSRS, Turkijai atiduoti Airarato regiono likučiai, Azerbaidžanui atiteko Nachičevanė, taip dar labiau sumažinant šalies teritoriją.
Per XX a. Armėnijos nacionalistai remiasi Didžiosios Armėnijos idėja, siekdami atgauti buvusius ar tebesančius armėniškus regionus iš kaimyninių valstybių. Jie reiškia pretenzijas į Rytų Anatoliją (Turkija), Kalnų Karabachą, Nachičevanę (Azerbaidžanas) ir Džavahetija (Gruzija).