Hainuvka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hainuvka
lenk. Hajnówka
   POL Hajnówka COA.svg   
Hajnowka ul 3 maja.jpg
Gegužės 3-osios g.

Hainuvka
52°44′00″N 23°35′00″E / 52.73333°N 23.58333°E / 52.73333; 23.58333 (Hainuvka)Koordinatės: 52°44′00″N 23°35′00″E / 52.73333°N 23.58333°E / 52.73333; 23.58333 (Hainuvka)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Hainuvkos apskritis
Įkūrimo data: 1951
Gyventojų (2009): 21 583
Plotas: 21,29 km²
Tankumas (2009): 1 014 žm./km²
Pašto kodas: 17-200
Tinklalapis: hajnowka.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: HainuvkaVikiteka

Hainuvka (lenk. Hajnówka, brus. Гайнаўка, Hajnaŭka, ukr. Гайнівка, Hajniwka, rus. Хайнувка Chajnuwka) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje į pietryčius nuo Balstogės, netoli Baltarusijos sienos; apskrities centras. 21 583 gyventojai (2009 m.). 2007 m. 26,41 % miesto gyventojų buvo gudų tautybės, o nuo 2007 m. gudų kalba įtvirtinta kaip pagalbinė kalba. Mieste įsikūręs Hainuvkos stačiatikių dekanatas ir Hainuvkos katalikų dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW689 ir vaivadijos kelias Nr. DW685.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje, vakariniame Belovežo girios pakraštyje. Per miestą teka Lešna Pravos upė. Miestas sudaro 1,31 % apskrities teritorijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Hainuvkos Švč. Trejybės cerkvė

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1795 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijos valdose.[3][4] 17951796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 17961801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. XVIII a. minima eigulio sodyba, kuri tikėtina priklausė vokiečiui vardu Heyna, Hayno, nuo kurio vardo spėjama ir kilo miesto pavadinimas. XIX a. pradėjo kurtis kaimas. Per 18301831 m. sukilimą prie kaimo sukilėliai 1831 m. įveikė Rusijos kariuomenę. 1846 m. kaime gyveno 18 šeimų. 1894 m. per kaimą nutiestas geležinkelis ir atidaryta Hajnówka geležinkelio stotis. Prieš I pasaulinį karą buvo pastatyta Hainuvkos sinagoga.

Šv. Kirilo ir Metodijaus bažnyčia

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Per I pasaulinį karą vokiečiai pastatė 2 lentpjūves. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919 m. kaime gyveno 118 žmonių. Tarpukariu imta plėtoti medžio apdirbimo pramonę. 1923 m. įkurta Hainuvkos Šv. Kryžiaus ir Šv. Stanislavo parapija. 1924 m. kaime medžio apdirbimo veiklą pradėjo anglų įmonė The Century European Timber Corporation. 1924 m. chemijos gamykloje buvo surengtas streikas. 1925 m. kaime jau gyveno 4000 žmonių, iš kurių apie 70 % buvo lenkai. 1939 m. kaime gyveno apie 17 000 žmonių, veikė kelios mokyklos, viešbutis, kino teatras, vaistinė ir biblioteka. 1939 m. rugsėjo 17 d. prie kaimo įvyko Hainuvkos mūšis. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Hainuvkos rajonui. 1940 m. į Sibirą buvo ištremti 462 miesto gyventojai. 19411944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1942 m. įkurta Hainuvkos Šv. Trejybės parapija. Karo metu kaimo apylinkėse veikė Armija Krajova, tarybiniai partizanai. 1944 m. liepos 18 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1944 m. kaime gyveno tik apie 8000 žmonių. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1951 m. gavo miesto teises ir Hainuvkos miesto herbą. 19541975 m. ir nuo 1999 m. apskrities centras.[5] 19811983 m. pastatyta Hainuvkos Šv. Trejybės cerkvė. 19952007 m. pastatyta Hainuvkos Šv. Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Hainuvkos Šv. Dimitrijaus cerkvė. 1995 m. įkurta Hainuvkos Šv. Kirilo ir Metodijaus parapija. 1996 m. įkurta Hainuvkos Šv. Dimitrijaus parapija ir Hainuvkos Šv. Jono Krikštytojo Gimimo parapija. 2002 m. įkurtas Pronar Parkiet Hajnówka tinklinio klubas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Kryžiaus ir Šv. Stanislavo bažnyčia

Pagal 2007 m. surašymą:

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 21 775 100 11 509 52,9 10 266 47,1
Plotas 21,29 km²
Gyv. tankumas
(gyv./km²)
1022,8 540,6 482,2
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2009 m.
1830 m. 1925 m. 2000 m. 2009 m.
500 4 000 23 977 21 583


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2002 m. gyveno 22 545 žmonės:[6]

1921 m. gyveno 748 žmonės:[7]

  • Lenkai – 80,8% (605);
  • Gudai – 13,7% (103);
  • Žydai – 0,8% (6);
  • Kiti – 4,5% (34).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Išplėtota medžio apdirbimo pramonė (lentpjūvė, baldų, vasarnamių gamyba), miškininkystės ir medžio apdirbimo pramonės mašinų gamyba, medienos sausojo distiliavimo, vytelių pynimo, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra siaurasis geležinkelis į Belovežo girią, muziejus, Baltarusių kultūros ir švietimo centras. Nuo 1982 m. vyksta kasmetinis tarptautinis bažnytinės (ortodoksų) muzikos festivalis.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]