Hainuvkos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hainuvkos valsčius
lenk. Gmina Hajnówka
POL gmina Hajnówka COA.gif
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Hainuvkos apskritis
Administracinis centras: Hainuvka
Gyventojų (2004): 4 349
Plotas: 293,15 km²
Tankumas (2004): 15 žm./km²
Pašto kodas: PL 17-200
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: www.gmina-hajnowka.pl/

Hainuvkos valsčius (lenk. Gmina Hajnówka, brus. гмiна Гайнаўка, hmina Hajnaŭka) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje. Centras – Hainuvka. Ribojasi su Bialoviežos, Čižės, Dubičės Cerkevnės, Narevo, Narevkos valsčiais ir Gudija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569-1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795-1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796-1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir nuo 1807 m. prijungta prie Rusijos imperijos Gardino gubernijos. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Hainuvkos rajonui. 19411944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Novoberezovo valsčiui. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 293,15 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 37%
  • miškai: 56%
  • vandens telkiniai: 6%

Valsčius sudaro 18,05% Hainuvkos apskrities.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4349 100% 2215 50,9% 2134 49,1%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
14,8 7,6 7,3

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1233,01 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2002 m. gyveno 4 494 žmonės:[8]

  • Gudai - 64,9% (2 917);
  • Lenkai - 34,2% (1 541);
  • Rusai - 0,22% (10);
  • Kiti - 0,57% (26).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Basenas, Bielščizna, Bokuvka, Borekas, Borisuvka, Chitra, Čižikai, Dubiče Osočne, Dubinai, Dubinska Ferma, Golakova Šija, Kotuvka, Lipinai, Lozice, Maidanas, Mikolajovi Lasas, Mochnate, Nove Berezovas, Nove Korninas, Novoberezovas, Novokorninas, Novosadai, Olchova Kladka, Olšina, Ožeškovas, Pasečniki Duže, Pasečniki Stebkai, Pasečniki Vielkiai, Postolovas, Progale, Puciska, Pžechodai, Sacharevas, Savini Grudas, Skriplevas, Smolani Sadekas, Soroča Nužka, Sosnuvka, Stare Berezovas, Topilas, Trivieža, Vasilkovas, Vigoda, Vigonas, Zvodzeckiai ir Žepiska.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]