Trachėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trachėja ir bronchai
Trachėja

Trachėja, kitaip gerklė (lot. trachea) – kvėpavimo takų dalis, vamzdelis, viename gale susijungęs su gerklų žiedine kremzle, kitame išsišakojantis į du bronchus. Ilgis 10-12 cm, skersmuo – 2-2,5 cm. Trachėja, arba gerklė, trachea yra apatinių kvėpavimo takų dalis. Ji prasideda nuo gerklų žiedinės kremzlės kaip gerklų tęsinys ir eina į krūtinės ertmę, kur suskyla į du pagrindinius bronchus – dešinįjį ir kairįjį, bronchus principalis dexter et sinister. Suaugusio žmogaus gerklės ilgis yra apie 10-12 cm, nors kartais nurodomos ir platesnės ribos – 9-15 cm, išorinis skersinis matmuo apie 20 mm, spindžio skersmuo apie 12-15 mm. Spindis per visą gerklės ilgį yra nevienodas – vidurinėje dalyje gali būti praplatėjimas. Skerspjūvyje jis panašus į paguldytos D raidės formą, strėlinis matmuo būna šiek tiek mažesnis už skersinį. Gyvo žmogaus gerklė dėl sienos lygiųjų raumenų tonuso yra kiek siauresnė negu lavono.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Trachėja sudaryta iš kremzlinių pusžiedžių, susijungusių vienas su kitu jungiamojo audinio raiščiais. Pirmasis trachėjos žiedas jungiasi su gerklų žiedine kremzle. Kremzliniai trachėjos žiedai nėra uždari (C raidės formos). Trachėjos vidus yra išklotas gleivine, kuri turi virpamąjį epitelį ir serozines bei mišrias trachėjos liaukas. Po gleivine yra žiedinis lygiųjų raumenų sluoksnis, o už jo – pavienės išilginės raumenų skaidulos. Trachėjos raumenų sistema dar vadinama gerkliniu raumeniu.

Sienos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Gerklės sieną sudaro apie 15-20 kremzlinių pusžiedžių, vadinamų gerklės kremzlėmis, cartilago tracheales. Iš tikrųjų pusžiedis yra ilgesnis kaip pusė apskritimo – apie ⅔ - ¾. Jų forma labai įvairuoja. Vieno pusžiedžio plotis yra apie 3-4 mm, o storis – apie 1-1,5 mm. Kai kurie jų gali turėti dvišakus galus, yra asimetriški, kartais gretimų pusžiedžių galai suauga. Gerklų kremzlės yra sudarytos iš hialinės kremzlės. Gretimų kremzlių kraštus jungia žiediniai gerkliniai raiščiai, liggamentum anularia. Tarpai tarp gretimų kremzlių yra siauresni už pačias kremzles. Pirmoji kremzlė paprastai yra plačiausia. Paskutinė kremzlė yra netaisyklingos formos, nuo jos apatinio krašto gerklės skilimo vietoje žemyn eina kablio pavidalo atauga, vidiniame gerklės paviršiuje sudaranti pusmėnulio formos strėlinį iškilimą – gerklos keterą, carina tracheae. Užpakalinėje pusėje yra plėvinė siena, paries membranaceus. Ją sudaro skaidulinis elastinis audinys ir lygieji raumenys. Daugumos raumeninių skaidulų kryptis skersinė, todėl gyvo žmogaus gerklės spindis kiek siauresnis. Išilginių raumeninių skaidulų yra nedaug. Plėvinės sienos raumeninis dangalas dar vadinamas gerkliniu raumeniu, m. trachealis. Vidinį paviršių iškloja lygi, be raukšlių gleivinė su daugiasluoksniu virpamuoju epiteliu, sandara panašiu į nosies ir gerklų ertmės gleivinės epitelį. Gleivinėje daug liaukų, glandulae tracheales, kurios gausesnės tarpkremzliniuose tarpuose ir užpakalinėje sienoje.

Topografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gerklė prasideda ties C6 slankstelio apačia ir baigiasi gerklės išsišakojimu, bifurcatio tracheae, Th4 – Th5 slankstelio aukštyje. Vaikų gerklės skilimo vieta yra kiek aukščiau, ties trečiu krūtinės slanksteliu. Pabaigos aukštis kiek kinta kvėpuojant – giliai įkvėpus gali nusileisti iki Th6 slankstelio. Gerklė išsidėsto vidurio linijoje.

Gerklė topografiškai skirstoma į dvi dalis: kaklinė dalis, pars cervicalis, yra trumpesnė, tęsiasi iki krūtinės ląstos viršutinės atvaros; krūtininė dalis, pars thoracica, yra ilgesnė, išsidėsto viršutiniame tarpuplautyje. Kaklinė dalis yra arti paviršiaus, dengiama tik odos, poodžio, kaklo fascijos ir apatinių poliežuvinių raumenų, nesunkiai čiuopiama. Kaklinę dalį iš šonų liečia skydliaukės skiltys, iš priekio, jos sąsmauka, abipus jos eina bendrosios miego arterijos. Krūtininę dalį iš kairės į dešinę kerta aortos lankas, įsiterpiantis tarp gerklės ir krūtinkaulio rankenos, nuo čia aukštyn greta šios dalies eina aortos lanko šakos – žastinis galvos kamienas ir kairioji bendroji miego arterija. Už gerklės kaklinės ir krūtininės dalies, tarp jos ir stuburo yra stemplė. Vaikų tarp gerklės ir krūtinkaulio yra užkrūtis.

Gerklės kraujagyslės ir nervai[taisyti | redaguoti kodą]

Arterinį kraują gerklė gauna iš kelių šaltinių: apatinės skydliaukės arterijos, a. thyroidea inferior, ir vidinės krūtinės arterijos, a. thoracica interna (a. subclavia baseinas), taip pat iš bronchų arterijų (aorta thoracica baseinas). Veninis kraujas daugiausia teka į apatinį skydliaukės rezginį, per jį – į vidinę jungo veną arba į žastines galvos venas. Limfa nuteka į mazgus, esančius prie gerklės, o iš jų – į bronchinius tarpuplaučio kamienus. Gerklę inervuoja klajoklio nervo gerklinės šakos ir grįžtamojo gerklų nervo parasimpatinės skaidulos bei simpatinio kamieno krūtininių mazgų šakos.

Funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Praleidžia orą į hilfus.

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus trachėją galima apčiuopti kaklo srityje, kaip kietą grubų vamzdį, kuriame jaučiami kremzliniai žiedai: graikų kalba trakhys 'šiurkštus, grubus'.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Žmogaus anatomija“ I tomas, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė

Trachėja