Miokarditas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Virusinis miokarditas

Miokarditas (lot. myocarditis) – širdies raumens (miokardo) infekcinės, autoimuninės ar toksinės kilmės uždegimas. Širdies raumenį pažeidžia imunokompleksiniai junginiai, kurių gamybą paskatina virusų išskiriami toksinai. Uždegimas gali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles. Lengvesniu atveju išsivysto židininis miokarditas, pažeidžiantis nedidelį širdies raumens plotą (nuo kelių mm iki kelių cm).

Miokarditų klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Miokarditai būna:

  • Bakteriniai
  • Virusiniai
  • Riketsijų sukelti
  • Grybeliniai miokarditai
  • Pirmuonių sukelti
  • Parazitiniai
  • Hiperjautrumo (toksiniai)
  • Idiopatiniai miokarditai

Būna pagrindinės ligos ir paties miokardito požymių, kurie priklauso nuo proceso išplitimo, eigos ir sunkumo laipsnio. Jei pagrindinė liga esti virusinė – būdingas raumenų skausmas, karščiavimas, jei bakterinė – tai karščiavimas ir požymiai būdingi konkrečiai infekcinei ligai. Jei miokarditas alerginis, gali būti ekstrakardinių alergijos požymių. Idiopatinis miokarditas prasideda staiga karščiavimu, padidėja širdis, greitai progresuoja širdies nepakankamumas, prasideda tromboembolija, aritmija.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Miokarditas gali būti sukeltas daugelio faktorių. Pagal tai jis skirstomas į:

  • idiopatinį arba nežinomos kilmės
  • autoimuninį – sergant kai kuriomis ligomis (pavyzdžiui, reumatinėmis – sistemine raudonąja vilklige, reumatu, reumatoidiniu artritu ir kt.) prieš širdies raumenį ligonio organizmas pradeda gaminti specifines medžiagas, kurios žaloja širdies raumenį, t.y., organizmas „pats save žaloja“
  • infekcinį – jį dažniausiai sukelia virusai (peršalimo ligų, gripo, lūpų pūslelinės, sukeliantis AIDS ir kt.); bakterijos (sergant skarlatina, angina, rože, kraujo užkrėtimu ir kt.); pirmuonys; kirminai; grybeliai. Infekcija gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį arba skatina gamintis specifines medžiagas, pažeidžiančios jį
  • galimas ir nuodingų medžiagų sukeltas miokarditas (alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų, radiacijos ir kt.)

Miokarditą skatina ir vadinamieji rizikos veiksniai:

  • amžius ir lytis (vyrai serga jaunesni, moterys – vyresnio amžiaus)
  • organizmo būklė infekcijos metu (bloga mityba, nėštumas, didelis fizinis aktyvumas)

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Ligos simptomai priklauso nuo širdies raumens pažeidimo laipsnio ir uždegiminio proceso išplitimo dydžio. Simptomai:

  • Dusulys
  • Silpnumas
  • Širdies ritmo permušimas
  • Bendras nuovargis
  • Gripo simptomai
  • Labai dažnas pulsas
  • Labai retas pulsas
  • Neritmiškas širdies plakimas
  • Skausmas krūtinėje
  • Žemas kraujo spaudimas

Ligos eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Klinikiniai miokardito požymiai labai įvairuoja: nuo besimtomio arba labai lengvo (dažniausiai) iki žaibiško, galinčio pasibaigti mirtimi (pasitaiko retai). Greta „širdinių“ simptomų būna ligos, sukėlusios miokarditą simptomai (pavyzdžiui, gripo simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, „kaulų laužymas“). Vadinama besimtomė forma gali ir negydant baigtis pasveikimu arba vystosi lėtinis širdies nepakankamumas. Nedidelis procentas ligonių suserga ūminiu aktyviu miokarditu. Jų ligos eiga dažniausiai žaibiška. Staigiai silpsta širdies raumuo, vystosi ūminis širdies nepakankamumas iki kardiogeninio šoko. Dalis ligonių, net ir gydomų, miršta, išgyvenusiems dažnai reikia persodinti širdį, ir tik nedaugeliui atsistato širdies raumens stiprumas. Skiriamas vangios eigos miokarditas, kuriam būdingas palaipsnis lėtinio širdies nepakankamumo vystymasis, t.y., širdies raumuo iš lėto silpsta. Vystosi taip vadinama dilatacinė kardiomiopatija.

Komplikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Komplikacijos priklauso nuo miokardito formos ir eigos. Liga gali komplikuotis sunkiai gydomu širdies nepakankamumu, širdies ritmo sutrikimais, taip pat dažnos yra ir tromboembolinės komplikacijos.

Gali būti:

  • staigi mirtis
  • mioperikarditas, kai aplink širdį esančioje ertmėje susikaupia skystis ir spaudžia širdį, vystosi širdies tamponada
  • įvairių kūno vietų kraujagyslių užsikimšimai, nes, nusilpus širdies raumeniui, sulėtėja kraujotaka, ir susidaro geros sąlygos atsirasti trombams širdyje, iš kur jie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą; į plaučius ir sukelti plaučių infarktą, ir t.t.

Tyrimai ir diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

Miokarditą diagnozuoti yra tikrai labai sunku net ir labai patyrusiam gydytojui. Pats ligonis to padaryti negali! Diagnozuoti padeda simptomai (nors jie nėra specifiniai ir įmituoja daugelį ligų), elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūtinės ląstos rengenograma (gali rodyti širdies išsiplėtimą), kraujo tyrimas (ieškoma uždegimo požymių, širdies raumens pažeidimo rodiklių). Esant neaiškiai diagnozei, tenka atlikti širdies biopsiją, t.y., su specialia adata įduriama ir paimamas mažas širdies raumens gabalėlis.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jei yra širdies nepakankamumas, skausmas krūtinėje ar širdies ritmo sutrikimai, gydoma ligoninėje. Gydymas etiotropinis (pagrindinės ligos) ir simptominis. Paskutiniu atveju atliekama širdies transplantacija. Gydant miokarditą turėtų būti taikomos bendrosios priemonės ūmaus periodo metu (ribojamas fizinis krūvis), skiriamas širdies nepakankamumo gydymas, esant reikalui imunosupresinis gydymas. Gydymas turėtų būti parinktas ir pritaikytas individualiai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]