Plastikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Plastikinės dėžės

Plastikas, plastmasė (gr. plastēs − lipdantis) − polimerinė medžiaga, iš kurios gaminiai formuojami, kai ji yra plastiška (dažniausiai 160−250 °C temperatūroje).

Plastiko sudėtyje, be polimero gali būti ingredientų. Plastikas turi polimero, iš kurio jis sudarytas, pavadinimą, pvz., polietilenas, polistirolas, poliamidas; kai kurie plastikai pavadinimą yra gavę pagal būdingą savybę arba ingredientą, pvz., putų polistirolas, plastikatas, tekstolitas.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pirmąjį plastiką − celiulioidą − pagamino 1869 m. Dž.Hajatas (John Wesley Hyatt) (JAV).

1909 m. buvo pagamintas bakelitas.

1913 m. − karbolitas, (fenolio formaldehido plastikas)

1926 m. pradėtas gaminti polivinilo chloridas.

1930 m. pagamintas polistirolas.

1937 m. pradėti gaminti poliamidai.

1952 m. pradėti gaminti vibratoriai.

[taisyti] Plastikų skirstymas

Pagal polimero gavimo būdą plastikai skirstomi į:

Pagal technologines savybes plastikai skirstomi į:

  • termoplastikus
  • reaktoplastikus

Ir termoplastikai, ir reaktoplastikai kaitinami suminkštėja ir tada iš jų formuojamas gaminys; bet termoplastikai sukietėja tik ataušę (ir tada juos galima iš naujo formuoti), o reaktoplastikai negrįžtamai sukietėja, tebebūdami karšti (juose įvyksta cheminė reakcija). Reaktoplastikai presuojami karštose formose, o termoplastikai liejami slegiant į šaltas formas, perdirbami ekstruzijos, pūtimo būdu, vakuuminiu ir pneumatiniu formavimu.

[taisyti] Plastikų savybės

Plastikų savybės priklauso daugiausia nuo polimero savybių (jos yra labai įvairios), bet jas iš dalies galima pakeisti, chemiškai modifikuojant polimerus, sudarant jų mišinius, pridedant užpildų, plastifikatorių (didina plastiškumą), stabilizatorių (saugo nuo oksidacijos perdirbant ir lėtina senėjimą eksploatuojant), dažų, antistatikų (neleidžia įsielektrinti), antipirenų (sumažina degumą).

Polimeras modifikuojamas, sintezės metu pridedant nedidelį kiekį kito monomero, apdorojant jau susintetintą polimerą reagentais, kurie pakeičia jo makromolekulių sandarą, arba įdedant aktyvių priedų, kurie plastiko perdirbimo metu reaguoja su polimeru.

Dauguma plastikų (aminoplastikai, fenolio plastikai ir dar kai kurie) būna tik su užpildais. Užpildai, ypač pluoštiniai (stiklo, anglių pluoštas), padidina plastiko stiprumą, mineraliniai − atsparumą kaitrai, kietumą.

Dažnai plastikas su užpildu turi specifinį pavadinimą, pvz., asbestiniai plastikai, stiklaplastis, getinaksas (užpildas − popierius), tekstolitas (užpildas − audeklas), medienos plastikai.

Sluoksniuotųjų plastikų užpildas (pvz., popieriaus lakštai) nėra tolygiai pasiskirstę po visą plastikų tūrį, todėl šie plastikai yra anizotropiški.

Paprastai plastikai nelaidūs elektrai, blogi šilumos laidininkai, chemiškai atsparūs, nekenksmingi sveikatai.

Dažniausiai vartojamų termoplastikų minkštėjimo temperatūra yra <130 °C. Kai kurie plastikai (fenilonas, silicio organiniai polimerai) atsparūs iki 400−500 °C. Tankis 830−2200 kg/m³, akytųjų plastikų 10−800 kg/m³.

Plastikas turi ir savitų savybių: fluoroplastas−4 chemiškai inertiškas (iki 327 °C neveikia rūgštys, šarmai, tirpikliai, naftos produktai), labai geras dielektrikas, poliuretanas ir poliamidai labai atsparūs dilimui, polikarbonatas ir orientuoti stiklaplasčiai labai atsparūs smūgiams (smūginis tąsumas >120 kJ/m²), orientuoti armuoti anglių ir boro pluoštu plastikai stiprūs (stiprumas tempiant 1500−2240 MPa) ir standūs (tamprumo modulis iki 252 000 MPa).

[taisyti] Plastiko vartojimas

Plastiko gaminiai

Plastikas plačiai vartojamas dėl žaliavos pigumo, gerų savybių ir ypač dėl paprasto gaminių formavimo, kuris nepriklauso nuo formos sudėtingumo ir trunka 0,2−5 min. Be to, perdirbimą lengva visiškai automatizuoti, gaminio papildomai apdirbti nereikia (plastiko formavimas yra našus ir pigus). Plastiko išvaizda, savybės ir perdirbimo ypatumai leidžia kurti įvairios formos ir apdailos gaminius. Ekonomiška plastikais pakeisti metalus automobilių, prietaisų, aviacijos ir kitose pramonės šakose. Akytieji plastikai gerai izoliuoja šilumą ir garsą. Iš kai kurių plastikų gaminami organų protezai, chirurginiai siūlai ir klijai.

[taisyti] Plastiko poveikis žmogui ir aplinkai

Pastaruoju metu vis daugiau naudojama plastikų. Plastikas tampa viena pagrindinių vizualinės taršos priemonių miškuose, gatvėse, poilsinėse. Jis pakeitė stiklą, metalą, medieną, daugiau naudojama ir plastiko pakuočių. Plastikai kelia problemų ir sąvartynuose, ir juos deginant specialiose krosnyse. Sąvartynuose plastikai daugelį metų nesuyra ir užima daug vietos, o deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Pavyzdžiui, deginant chloro turinčius polimerus (ypač PVC) susidaro organiniai junginiai – dioksinai.

Analizuojant plastiko keliamas problemas, sąrašą galima būtų pradėti vėžiniais susirgimais. Plastike esančios cheminės medžiagos skatina vėžinių ląstelių augimą. Toksinės medžiagos iš plastiko pamažu kaupiasi mūsų kūnuose, jos randamos seilėse ir moterų piene [1].

Bisfenolis A (BPA) yra vienas iš pavojingiausių tokių chemikalų, esančių plastmasėje. Jis yra daugelio pakuočių (maisto produktų, gėrimų) sudedamoji dalis.

Žmonės nuodijasi ne tik naudodami plastiką pakuotėms - jis yra kenksmingas ir po panaudojimo. Išmestas plastikas, veikiamas saulės, išskiria chemines medžiagas, kurios, patekusios į gruntinius vandenis, kelia grėsmę gyvybei.

Šiandieną pramonėje plastikas sudaro didžiąją dalį žmogaus vartojimo produktų, vaikams ir kūdikiams skirtų žaislų, tačiau nesuvokiama plastiko grėsmė gali lemti žmonių gyvybinius procesus. Ftalatai pasaulyje yra žinomi kaip labai kenksmingi cheminiai priedai, kurie plastikui suteikia lankstumo ir minkštumo. Jie sukelia apsigimimus – šiuo metu ES jų naudojimas vaikų žaislų gamyboje yra uždraustas.

Plastiko tarša ir poveikis stipriai jaučiamas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvūnijos pasauliui. Kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasčiausi prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai. Dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų rimtai suserga, prariję medūza palaikytus polietileninius pirkinių maišelius [2].

[taisyti] Plastiko taršos prevencija

„Elektrolux“ specialistų atlikto tyrimo rezultatai, parodę, jog iš kasmet Europoje išgeriamo 50 mlrd. litrų vandens net 84 proc. suvartojama iš plastikinių butelių, iš kurių galima sukrauti kalną, aukščiu analogišką Eifelio bokštui. Tokio masto tarša kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet didina kaštus plastiko gamybai, transportavimui ir perdirbimui.

Plastiko rūšių trumpiniai:

Perdirbti tinka tik tie plastiko dirbiniai, kurie pažymėti ženklais PET ir HDPE:

  • plastikiniai buteliai;
  • padažų, aliejaus, šampūno, ploviklių indai;
  • įvairi plastiko pakuotė.

[taisyti] Šaltiniai

  1. ↑ "Plastikas- žudikas — Another View." Nuoroda tikrinta 2008-12-11.
  2. ↑ Stepas Dailidė. "Plastikiniai maišeliai — Another View." Nuoroda tikrinta 2008-12-12.

[taisyti] Nuorodos

Commons-logo.svg Vikiteka: Plastikas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Plastikas"