Ryklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ryklė (lot. pharynx) – virškinimo sistemos dalis, prasidedanti nuo išorinio kaukolės pamato, esanti už burnos, nosies ertmių ir gerklų ir pereinanti į stemplę. Tai piltuvo pavidalo 12-15 cm ilgio vamzdelis. Skiriamos nosinė, burninė ir gerklinė ryklės dalys. Ryklė tęsiasi iki VI kaklo slankstelio, o po juo pereina į stemplę.

Ryklės sienelę sudaro raumeninis audinys, kuris susitraukinėja valingai ir padeda nuryti maistą. Į ryklę atsiveria nosies ertmė, ausies trimitas. Antgerklis atskiria gerklas nuo ryklės. Ryklėje kryžiuojasi maisto ir oro takai. Dvi apatinės ryklės dalys yra maisto slinkimo kelias iš burnos ertmės į stemplę, o visa ryklė yra (arba gali būti) oro kelias į plaučius.

Eilės nr. Pavadinimas lietuvių kalba Pavadinimas anglų kalba Pavadinimas lotynų kalba Paaiškinimai
1 Priekinis sinusas Frontal sinus Sinus interius
2 Vidinės šnervės Internal nostrils Nares internus
3 Nosiaryklė Nasopharynx Nasopharynx
4 Ryklinė tonzilė Pharyngeal tonsils Pharyngeal tonsil
5 Klausomojo vamzdžio įėjimas Listening tube entrance Introitum ad adition tube Įėjimas link klausomojo aparato
6 Minkštasis gomurys Soft palate Mollis palatum
7 Gomurinė tonzilė Palatine tonsils Tonsil palatine
8 Ryklė Pharynx Oropharynx
9 Antgerklis Epiglottis Epiglottis
10 Gerklinė ryklės dalis Laringopharynx Laringopharynx
11 Gerklė Throat Glottis
12 Balso styga Vocal fold Vocalis ovile
13 Stemplė Esophangus Esophagus Vamzdis, kuriuo slysta maistas
14 Nosies kriauklė Nose sink Nasal conchae
14.1 Viršutinė Upper Superioris
14.2 Vidurinė Middle Medius
14.3 Apatinė Lower Inferioris
15 Nosies prieangis The nasal vestibular Nasal vestibule
16 Išorinė nosies anga The external nasal aperture Foramen nasale externus
17 Burnos ertmė Oral cavity Cavitas oris
18 Liežuvis Tongue Lingual
19 Poliežuvinė tonzilė Lower tongue tonsil Lingual tonsil
20 Poližuvinis kaulas Lower tongue bone Ossis hyoideum
21 Skydliaukės kremzlė Thyroid cartilage Cartilago thyroidea
22 Žiedinė kremzlė Cartilage ring Cartilage cricoidea
23 Trachėja Trachea Trachea Vamzdis, kuriuo juda oras
24 Skydliaukė Thyroid Glandula thyroidea Hormoninė liauka

Ryklės raumenys[taisyti | redaguoti kodą]

Ryklės raumenys pagal funkciją yra dviejų rūšių - išilginiai, kurie pakelia ryklę rijimo metu ir sutraukiamieji, kurie kąsnį „neša“ tolyn į stemplę.

  • Išilginiai raumenys

1. Ylinis ryklės raumuo (m. stylopharyngeus) - prasideda nuo smilkinkaulio ylinės ataugos ir eina įstrižai žemyn į medialinę pusę, įlenda į ryklės sieną tarp viršutinio ir vidurinio ryklės sutraukiamųjų raumenų. Dalis raumens skaidulų pasiekia gerklų kremzles ir ten prisitvirtina, o dalis susipina su ryklės sutraukiamaisiais raumenimis.

2. Gomurinis ryklės raumuo - aprašytas gomurio straipsnyje.

  • Sutraukiamieji raumenys

1. Viršutinis ryklės sutraukiamasis raumuo (m. constrictor pharyngis superior) - prasideda nuo įvairių kaukolės pamato struktūrų, eina horizontaliai atgal į medialinę pusę ir susipina ryklės siūlėje. Raumuo turi šias dalis: sparninę (prasideda nuo pleištakaulio sparninės ataugos), žandinę (prasideda nuo sparninės apatinio žandikaulio siūlės), malamąją (prasideda nuo apatinio žandikaulio malamosios poliežuvio linijos, liežuvinę (prasideda nuo liežuvio skersinio raumens.

Raumens viršutinis kraštas prie kaukolės neprieina, raumenį su juo jungia ryklinė pamato fascija.

2. Vidurinis ryklės sutraukiamasis raumuo (m. constrictor pharyngis medius) - prasideda nuo poliežuvinio kaulo dviejose vietose, todėl yra dvi šio raumens dalys: kremzlinė (raumens skaidulos prasideda nuo mažųjų ragų) ir ragelinė (skaidulos prasideda nuo didžiųjų ragų). Vienos skaidulos kyla, kitos leidžiasi. Raumens skaidulos susipina ryklės siūlėje.

3. Apatinis ryklės sutraukiamasis raumuo (m. constrictor pharyngis inferior) - prasideda nuo gerklų kremzlių ir baigiasi ryklės siūlėje, kur susipina šio raumens skaidulos. Raumuo turi dvi dalis: skydinę (skaidulos prasideda nuo skydinės kremzlės plokštelės) ir žiedinę (raumens skaidulos prasideda nuo žiedinės kremzlės šoninės pusės). Apatinės šio raumens skaidulos pereina į stemplės pradžią.

Rijimo procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Susitraukiant burnos dugno raumenims, liežuvis stumia suformuotą maisto kąsnį tarp savęs ir kietojo gomurio žiočių link. Liežuvio šaknis nulenkia antgerklį. Minkštojo gomurio raumenys pakelia laisvąjį gomurio kraštą, kuris užveria nosiaryklę. Išilginiais ryklės raumenys kelia ryklę prieš judantį kąsnį. Sutraukiamieji raumenys paeiliui susitraukia ir nustumia kąsnį į stemplę.

Burnos ertmė (lot. cavitas oris) – dalis esanti už dantų. Priekinėje dalyje ji pereina į burnos prieangį, kurį supa lūpos, o užpakalinėje dalyje susiekia su rykle; jos riboje yra tam tikra anga – žiotys (lot. fauces). Burnos ertmės pradinę dalį užima kietasis gomurys, o užpakalinę – minkštasis. Kartais pasitaiko kietojo gomurio įgimta anomalija – skeltas gomurys (Vilko gomurys). Minkštasis gomurys yra burnos ertmės užpakalinėje dalyje. Jo laisvasis galas nulinkęs žemyn liežuvėlio (lot. uvula) pavidalu. Šis liežuvėlis atskiria burnos ertmę nuo burninės ryklės dalies. Liežuvėlis svarbus ryjant maistą, nes nusileisdamas uždaro praėjimą į kvėpavimo takaus. Visa burnos ertmė išklota gleivine, kurioje gausu smulkių seilių liaukučių.

Gerklos (lot. larynx) – priekinėje kaklo srityje esantis neporinis 3,5-4,5 cm ilgio vamzdelis, jungiantis ryklę su gerkle. Gerklos be kvėpavimofunkcijos, atlieka ir balso produkavimo funkciją – jose yra balso aparatas. Jų griaučiai – kremzlės, kurias jungia raiščiai ir sąnariai. Gerklos panašios į piltuvėlį, kurio sienelės sudarytos iš kelių kremzlių. Šios viena su kita sujungtos raumenimis ir raiščiais. Pro gerklas eina tik oras. Į jas negali patekti maistas, nes ryjant įėjimą į gerklas uždaro antgerklis, ir maistas pakliūva tik į stemplę. Valgant nereikėtų kalbėti, nes antgerklis nevisiškai uždaro įėjimą į gerklas, ir ryjamas maistas gali pakliūti į kvėpavimo takus — žmogus užspringsta. Kosulys (staigus ir smarkus oro iškvėpimas pro burną) padeda pašalinti svetimkūnius iš apatinių kvėpavimo takų. Tarp gerklų kremzlių yra raumenys, kurie judina kremzles viena kitos atžvilgiu. Priekiniame kaklo paviršiuje, ypač vyrų, matyti iškyšulys, vadinamas Adomo obuoliu (prominentia larynqea). Gerklos prasideda IV kaklo slankstelio lygyje ir tęsiasi žemyn, per 3 slankstelius. Taigi ties VI kaklo slanksteliu gerklos betarpiškai pereina į gerklę. Jos yra žemiau poliežuvinio kaulo, simetriškoje sagitalinėje plokštumoje. Užpakalyje gerklų yra ryklė ir pradinė stemplės dalis, o iš šonų – stambios kaklo kraujagyslės ir nervai. Iš priekio gerklas dengia kaklo oda, poodinis kaklo raumuo ir raumenys, esantieji žemiau poliežuvinio kaulo. Gerklos yra įsuptos į priešgerklinę kaklo fasciją. Jos puriuoju jungiamuoju audiniu suaugusios su aplinkiniais organais ir todėl gana paslankios. Juda ryjant, kvėpuojant ir judinant

Gomurys (lot. Palatum) - burnos ertmės viršutinę sieną sudarantis raumeninis kaulinis darinys. Yra dvi jo dalys - arčiau burnos plyšio esantis -kietasis gomurys, turintis kaulinį pamatą ir arčiau žiočių esanti dalis - minkštasis gomurys, kurį sudaro skersaruožiai raumenys. Gomurys skiriaburnos ertmę nuo nosies ertmės, o minkštoji jo dalis ryjant maistą dar ir uždaro nosiaryklę, kad į ją nepatektų maistas. Gomurio vidurio linijoje gali būti sagitaline kryptimi einantis iškilimas - gomurio velenas. Jį sudaro kaulai.

Stemplė-Skrandis.JPG

Stemplė (lot. oesophagus) – virškinimo sistemos organas, esantis 25 cm ilgio, 2-3 cm skersmens ir jungiantis ryklę su skrandžiu. Tai raumeninis vamzdelis, susidedantis iš trijų dangalų: gleivinės (tunica mucosa), raumeninio (tunica muscularis) ir išorinio dangalo – adventicijos (tunica adventitia). Raumeninis dangalas sudarytas iš dviejų skaidulų sluoksnių: išorinio (išilginių skaidulų) ir vidinio (žiedinių lygiųjų (nevalingų) raumenų skaidulų). Abu sluoksniai susitraukia vienu metu ir peristaltiniais judesiais stumia maistą skrandžio link.

Stemplė (kairėje) pereina į skrandį[taisyti | redaguoti kodą]

Stemplė skirstoma į tris dalis: kaklinę, krūtininę ir pilvinę. Yra 5 stemplės susiaurėjimai: 2 anatominiai – ten kur stemplę spaudžia kairysisbronchas ir diafragma, bei 3 fiziologiniai – kur ryklė pereina į stemplę, ten kur aorta spaudžia stemplę ir stemplės raukas, kur ji pereina į skrandį. Ramybės būvyje ji suplota iš priekio į užpakalį, jos sienos susiglaudusios. Stemplė tęsiasi priešais stuburą, praeina per kaklą ir krūtinę, perveriadiafragmą ir iškart patenka į skrandį. Ji prasideda ties VI–VII kaklo, o baigiasi – ties XI krūtinės slanksteliu.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]