Endocitozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Endocitozė - reiškinys kai pūslelės perneša medžiagas į ląstelę. Dalis plazminės membranos įlinksta kurioje nors vietoje į ląstelės vidų apgaubdama medžiagą, kuri bus pernešama į ląstelę, o tada atsiskiria nuo plazminės membranos ir suformuoja pūslelę ląstelės viduje.

Endocitozė yra skirstoma į tris rūšis:

  • fagocitozė - pernešamos dalelės yra didelės, pvz.: maisto daleles),
  • pinocitozė - pūslelė susidaro aplink vandens lašelį ir perneša į ląstelę, šie vandens lašeliai tokie maži, kad juos įžiūrėti reikalingas elektroninis mikroskopas
  • receptorinė endocitozė - Medžiaga, dar vadinama ligandu, kuri turi būti pernešta į ląstelės vidų, pirmiausia susijungia su specifiniu receptoriniu baltymu, o šis juda link besiformuojančios įdubos, arba jau yra joje.