Muilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaikiškas muilas „Tindi“ pagamintas Ringuvoje (Panevėžys).
Skysto muilo dozatoriai parduotuvės lentynose

Muilas – skysta arba kieta asmens higienos ir skalbimo priemonė.

Vartojamas buityje, tekstilės pramonėje, chemijos pramonėje. Muilo galima rasti ir metalo apdirbimo staklių tepimo ir aušinimo skystyje.

Kietas muilas būna įvairių formų, spalvų. Skystas – talpinamas įvairiose pakuotėse, talpose. Abeji būna papildomi ir aromatinėmis medžiagomis.

Bendroji formulė: (RCOO)nMe.
R – angliavandenilio radikalas, turintis 12-18 anglies atomų.
Me – natris, kalis, šarminių žemių arba sunkusis metalas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Egipte muilo nebuvo, egiptiečiai vietoje jo kartu naudojo aliejų, žaliųjų citrinų sultis ir kvepalus. [1] Manoma, kad muilą jau vartojo senovės šumerai, babiloniečiai, Senovės Romoje. Vėliau naudojo ir gamino germanai ir galai.

Pramoniniu būdu Europoje muilas pradėtas gaminti XV a.. XVII a. pab. gamyba padidėjo atradus pigesnį sodos gaminimo būdą (atr. L. Le Blan, Prancūzija).

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės įsteigtos XIX a. pradžioje. 1900 m. ypač daug buvo gaminama skystojo muilo Vilniaus ir Kauno gubernijose (apie 4 000 t). XX a. trečiajame dešimtmetyje įsteigti muilo fabrikai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1937 m. pagaminta apie 2 800 tonų. 1979 m. buvo pagaminta apie 22 000 tonų muilo.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Norman Bancroft Hunt, Living in Ancient Egypt, Chelsea House Publishers, p. 51, ISBN 978-0-8160-6338-3, <http://books.google.com/books?id=H4PNnQEACAAJ> 

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Muilas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose