Insultas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Insultas (lot. insulto 'šokinėju') – galvos smegenų pažeidimas, kurį sukelia staiga nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis.

Taip atsitinka, kai dėl padidėjusio kraujospūdžio arba iš prigimties ar dėl senatvės silpnų arterijų sienelių ar nelaimingų atsitikimų metu smegenyse trūksta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis. Tada žmogų ištinka šokas, netenkama sąmonės, sutrinka kvėpavimas, kalba, rijimas, rega arba ištinka paralyžius. Prieš insultą žmogus gali jausti, kad svaigsta galva, ūžimą ir skausmus galvoje.

Skiriami du insulto tipai:

  • išeminis (arba smegenų infarktas) – kraujotaka sutrinka dėl kraujagyslės užsikimšimo;
  • hemoraginis – smegenų kraujotaka sutrinka plyšus smegenų kraujagyslei, kraujas išsilieja į smegenis.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Galvos smegenys gauna 800–1000 ml kraujo per minutę. Čia nuolat vyksta intensyvus darbas ir greita medžiagų apykaita. Smegenų ląstelės nuolat reikalauja deguonies ir gliukozės, kuriuos atneša kraujas. Jos labai jautrios šių medžiagų apykaitos sutrikimui.

Išeminio insulto pagrindinė priežastis – tai ateroskleroziniai pakitimai smegenų kraujagyslėse. Paprasčiau tariant, kraujagyslės smegenyse susiaurėja, o kraujo tėkmė jose sulėtėja. Neuronai (smegenų ląstelės) pradeda badauti – joms trūksta deguonies ir gliukozės. Toje sutrikusios kraujotakos zonoje prasideda uždegimas ir ląstelės žūva. Kraujagyslės gali užsikimšti krešuliu, atkeliavusiu iš, pavyzdžiui, širdies (embolizacija). Kartais pasitaiko ir retų priežasčių (riebalinė embolija, oro embolija, kraujagyslių spazmas), o kai kuriais atvejais priežasties nepavyksta nustatyti. Insulto rizikos faktoriai – tie patys kaip ir aterosklerozės (rūkymas, nutukimas, cholesterolio kiekio padidėjimas, cukrinis diabetas, fizinio aktyvumo stoka, stresas).

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Ligos simptomai priklauso nuo smegenų vietos, kurioje sutriko kraujotaka:

  • Vienos pusės paralyžius;
  • Regos, žvilgsnio sutrikimai;
  • Veido paralyžius;
  • Kalbėjimo ir kalbos supratimo, erdvinių, vizualinių ryšių suvokimo sutrikimas;
  • Pusiausvyros sutrikimas;
  • Sąmonės sutrikimas;
  • Gyvybinių funkcijų – kvėpavimo, širdies ritmo sutrikimai.

Išeminio insulto atveju minėti simptomai vystosi iš lėto, be skausmo. Paprastai ligonis pats net nepajunta (arba nesugeba objektyviai įvertinti), kad jam, pavyzdžiui, nusviro lūpos kampas, ar nebevaldo rankos.

Atskiras ligos tipas – PSIP (praeinantis smegenų išemijos priepuolis). Šiuo atveju minėti simptomai trunka trumpai, iki 24 val. (dažniausiai praeina per 15 min.), ir praeina be pasekmių. PSIP paprastai nesutrikdo sąmonės ir kitų gyvybinių funkcijų.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Sutrikimą diagnozuoja ir gydo gydytojas neurologas. Reikalingas visapusiškas neurologinis ištyrimas. Ligą patvirtina kompiuterinės tomografijos tyrimas, tačiau negalima pamiršti, kad ligos pradžioje tomogramoje gali nesimatyti jokių pakitimų.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmiausia turi būti koreguojamos gyvybinės funkcijos: kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, deguonies terapija, temperatūros palaikymas. Svarbu užtikrinti skysčių balansą. Kartais vien nuo skysčių infuzijos būklė ženkliai pagerėja.

Per pirmąsias valandas nuo insulto pradžios švirkščiami trombolitikai (alteplazė) – vaistai, kurie ištirpdo krešulį, užkimšusį kraujagyslę. Skiriami ir kiti vaistai, slopinantys kraujo krešumą – antiagregantai (aspirinas), antikoaguliantai (heparino grupės vaistai).

Svarbu iš karto pradėti reabilitaciją. Kartais tenka iš naujo mokytis kalbėti, vaikščioti, skaityti, dirbti kasdienius darbus, apsitarnauti ir pan. Kartu su gydytojais dirba didelė specialistų komanda: masažistai, kineziterpeutai, reabilitologai, logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai.

Prognozė[taisyti | redaguoti kodą]

Insulto prognozė priklauso nuo pažeistos smegenų vietos, nuo užsikimšusios kraujagyslės dydžio. Kai kurie pacientai visiškai pasveiksta, kitiems lieka įvairių funkcijų ar psichikos sutrikimai. Jei insultas apima svarbias zonas, pacientas gali ir neišgyventi.