Bangladešo istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šiame straipsnyje aptariama modernioji Bangladešo istorija nuo 1947 m. Apie senesnę valstybės istoriją rašoma straipsnyje Bengalijos istorija

Pietų Azijos istorija
PietuAzijosregionai.PNG
Bengali-orn.PNG
Bengalijos istorija
Anga, Vanga, Suhma, Pundra
Magadha
Šašankų dinastija > Matsyanyai
Pala imperija
Sena dinastija > Deva dinastija
Delio sultonatas
Bengalijos sultonatas:
Iljų dinastija > Ganeša dinastija
Habši dinastija > Husain Šahi dinastija
Suri dinastija
Muhamad Šahi > Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija
Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa
Maharaštra · Karnataka · Andhra
Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas
Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija
Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Bengalijos padalijimas[taisyti | redaguoti kodą]

D. Britanijai suteikus Indijai nepriklausomybę ir padalijus, islamiškoji Bengalija tapo Pakistano provincija – Rytų Pakistanu. Rytų ir Vakarų Bangaliją skyrė Indija. Abu regionai turėjo esminių ekonominių, kalbinių ir tautinių skirtumų, juos vienijo tik viena religija.

5-ojo dešimtmečio pabaigoje sustiprėjo bengalų tautinio išsivadavimo judėjimas, augo nepasitenkinimas vakarų Pakistano dominavimu. Bengalų Avami lyga ėmė kelti Rytų Pakistano autonomijos idėją. Per 1970 m. gruodžio mėn. rinkimus į Nacionalinį Susirinkimą (Pakistano Parlamentas) Avami lyga gavo 160 iš 162 Rytų Pakistano mandatų. Pakistano vyriausybei delsiant pripažinti rinkimų rezultatus 1971 m. Rytų Pakistane prasidėjo neramumai, kuriems malšinti pasiųsta kariuomenė. Avami lygos pirmininkas Mudžiburas Rahmanas buvo suimtas, partija uždrausta.

Nepriklausomybė[taisyti | redaguoti kodą]

1971 m. kovo 26 d. paskelbta Bangladešo nepriklausomybė. Išvengę suėmimo Avami lygos veikėjai sudarė vyriausybę, ėmė formuoti karinius dalinius. Prasidėjo pilietinis karas, per kurį 3 mln. bengalų žuvo arba buvo Pakistano kariuomenės išžudyta, ~10 mln. žmonių pabėgo į Indiją. Į konfliktą Bangladešo pusėje įsikišo Indija. 1971 m. gruodžio 3 d. jos kariuomenė įsiveržė į Rytinį Pakistaną.

Po Pakistano kariuomenės Dakoje kapituliacijos Bangladešą pripažino daugelis valstybių. 1972 m. Ministru Pirmininku tapo Mudžiburas Rahmanas, prezidentu – A. Čaudhuri. 1972 m. pabaigoje priimta konstitucija įtvirtino 4 valstybinius principus: nacionalizmą, sekuliarizaciją, socializmą, demokratiją. Vyriausybė Indijos pavyzdžiu ėmėsi kai kurių pramonės šakų nacionalizavimo, ūkio planavimo.

Avami lygos valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1973 m. rinkimus laimėjo Avami lyga. 1974 vasario 22 d. Pakistanas pripažino Bangladešą. Menka šalies industrializacija, gyventojų gausumas, investicijų trūkumas, ką dar labiau paaštrino pilietinis karas ir valdžios korupcija, sukėlė ūkio krizę ir visuomenės nepasitenkinimą. 1975 m. sausį šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Prezidentu tapo Mudžiburas Rahmanas, bet šalies padėtis negerėjo. 1975 m. rugpjūčio 15 d. įvykdytas karinis perversmas, Mudžiburas Rahmanas buvo nužudytas.

19751981 m. įvyko dar keletas perversmų. 1981 m. gegužės 30 d. bandant įvykdyti perversmą, žuvo prezidentas Zija ur Rahmanas. 1982 m. vasario mėnesį generolas H. M. Eršadas įvykdė naują karinį perversmą, gruodžio mėn. tapo prezidentu: šalyje įvedė karinį valdymą, sustabdė konstitucijos veikimą. Karinės diktatūros metais pavyko kiek stabilizuoti padėtį, tačiau išliko daug bedarbių ir žemas pragyvenimo lygis. 1990 m. opozicija privertė H. M. Eršadą atsistatydinti.

Nacionalsocialistų valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1991 m. rinkimus laimėjo nacionalistinė partija, kuriai vadovavo buvusio prezidento Zija ur Rahmano žmona B. C. Zija ur Rahman. Vyriausybė ėmėsi vykdyti privatizaciją, kitas rinkos ekonomikos reformas. Nuo 1994 m. opozicinės partijos pradėjo boikotuoti parlamento darbą, organizuoti streikus, masines nepaklusnumo akcijas. 1996 m. kovo mėn. vyriausybei laikinai ėmė vadovauti prezidentas A. R. Bivasas. 1996 m. birželio mėn. rinkimus laimėjo Avami lyga, H. Wazed tapo ministre pirmininke.

Vyriausybė kontroliuoja padėtį šalyje, nors opozicija stengiasi ją destabilizuoti. 1997 m. gruodį vyriausybei pavyko sureguliuoti konfliktą su Čittagongo kalnų rajono sukilėliais. 2001 m. rinkimus laimėjus Bangladešo nacionalistinei partijai, ministre pirmininke vėl tapo B. C. Zija ur Rahman. Bangladešo vyriausybė laikosi neutraliteto, bet atsižvelgia ir į islamo šalių politiką.

Tarptautiniai santykiai[taisyti | redaguoti kodą]

Bangladešas nuo 1972 m. priklauso Tautų Sandraugai, nuo 1974 m. – Jungtinių Tautų Organizacijai. Diplomatiniai santykiai su Lietuva užmegzti 1992 m. Bangladešo ambasadorius Lietuvai ir Lietuvos ambasadorius Bangladešui reziduoja Maskvoje. Vikiteka