Karnatakos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pietų Azijos istorija
Karnatakos istorija
Karnatakos priešistorė
Satavahanai
Kadambai, Gangai, Alupai
Čalukjų dinastija
Raštrakutų dinastija
Vakarų Čalukjų dinastija
Pietų Kalačuriai
Hoišalos imperija
Dekano sultonatai, Vidžajanagaros imperija
Maisoras
Karnataka
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija
Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa
Maharaštra · Karnataka · Andhra
Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas
Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija
Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Karnatakos istorija – Karnatakos (iš karu nadu – „juodasis kraštas“), pietvakarių Indijos regiono, gyvenamo kanarų tautos, istorija. Šiame regione nuolat kildavo galingos imperijos, kurios neretai valdydavo ir kitus Indijos regionus. Indijos valstybės dalimi Karnataka tapo tik Britų Indijos laikais.

Senovės laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo III a. pr. m. e. Karnataka buvo valdoma maurjų dinastijos, kurią II a. pr. m. e. pakeitė telugų Satavahanų dinastija (kilusi iš Andhros regiono). Šiai sužlugus II a. pabaigoje, kurį laiką Karnatakoje viešpatavo smulkios regioninės dinastijos, tarp kurių svarbiausios buvo Čutai ir kitos.

IV a. viduryje Karnatakos teritorija buvo pasidalinta tarp keleto svarbiausių galybių: didesnėje dalyje susikūrė Kadambų, o pietinėje Karnatakoje – Gangų valstybės. Pajūrio regionus valdė alupų dinastija.

Šiose valstybėlėse pirmą kartą kanadų kalba pradėta vartoti oficialiai, formavosi savitas raštas.

Karnatakos imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VI a. kadambų valdyta Karnatakos dalis tapo galinga galinga imperija, užvaldžiusi ir kitas Pietų Azijos teritorijas: pirmiausia Maharaštrą šiaurėje ir Andhrą rytuose. Per tą laiką pasikeitė keletas dinastijų.

Pirmoji jų buvo Čalukjų imperija (VI–VIII a). VIII–X a. juos pakeitė Raštrakutų dinastija, o X–XII a. vėl valdė sugrįžę Čalukjai (vadinami Vakarų Čalukjais). Šių trijų dinastijų metu 600 metų Karnataka politiškai ir kultūriškai įsigalėjo visoje Vidurio Indijoje.

Hoišalai ir Vidžajanagarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XII a. žlugus Vakarų Čalukjų imperijai, ji suskilo į tris dalis, kurios davė pradžią dabartinėms Karnatakos, Maharaštros ir Andhra Pradešo valstijoms. Etninėje Karnatakoje įsigalėjo Hoišalų dinastija.

Po trumpos musulmonų invazijos iš šiaurės, XIV a. Karnatakoje susikūrė Vidžajanagara imperija, kuri užkariavo ir Pietų Indiją, t. y. Tamilakamą.

Maisoro karalystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žlungant Vidžajanagarai, XVI a. pabaigoje, Karnatakos teritorijas užvaldė Maisoro sultonatas, kuris egzistavo iki pat XX a. Net Britų Indijos laikais jo savivalda nebuvo panaikinta.

Karnatakos valstija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Karnataka

Po Indijos nepriklausomybės Maisoro sultonatas tapo Maisoro valstija. 1973 m. ji buvo pervardinta į Karnataką.